Trečiadienį (2007 m. sausio 24 d.) Vilniaus miesto savivaldybės taryba numato patvirtinti Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų (toliau – Planas). Kadangi tai sostinės, kuri diktuoja madas visai Lietuvai, tai šis įvykis aktualus visiems.
Nauju Planu bus vadovaujamasi vykdant naujas statybas, sprendžiant visuomeninių, rekreacinių teritorijų likimą ir kitus su miesto plėtra susijusius klausimus. Tiek savivaldybės valdininkai, tiek Plano projektą rengę specialistai teigia, kad šis projektas buvo visapusiškai apsvarstytas ir kad tai yra žingsnis į priekį, palyginti su dabar galiojančiu Bendruoju planu. Šiandien jie atmeta bet kokią visuomenės kritiką dėl Plano, teigdami, kad tai susiję su rinkimais. Tačiau argi tokio Plano priėmimas, prieš pat rinkimus, nepaisant motyvuotos kritikos, nėra susijęs su rinkimais?
Argumentai už Planą: teigiama, kad miesto užstatymo intensyvumo rodikliai dvigubai sumažinti, o kai kurie mikrorajonai (Lazdynų, Karoliniškių, Justiniškių) iš viso nebus “tankinami”; patvirtintos griežtos “žaliosios zonos”, saugomas miesto gamtinis karkasas, sprendžiamos viešojo susisiekimo problemos ir kt.
Argumentai prieš skubotą Plano priėmimą: jis neišbaigtas, pati jo forma atriša rankas savivaliavimui, neatliktas Plano antikorupcinis vertinimas, nors įstatymai tokią procedūrą numato; deramai neatliktas ir tinkamai viešai neapsvarstytas Plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas; kai kurie sprendiniai kelia itin daug abejonių (Vilniaus tramvajus) ir kt. (plačiau žr. http://www.lts.lt/)
Kaip matyti, kritika nėra principinė (išskyrus Vilniaus tramvajų) ir siejasi daugiau su netinkamai atliktom svarstymo procedūrom, nepakankama pasekmių analize, pačia Plano forma, kuri be teisinių apribojimų ir be savivaldybės tarybos kontrolės leis pereiti tiesiogiai prie detalaus planavimo. Kas trukdo ištaisyti kritikuojamus Plano trūkumus, rimčiau apsvarstyti Vilniaus tramvajaus alternatyvas ir dabar susilaikyti nuo šio sprendimo? (Pastaba: tramvajaus alternatyva - nebūtinai “metro” ar “tramvajai ant ratų”, gal užtektų vien papildomų investicijų į tranzitinių magistralių ir sankryžų sutvarkymą)? Koks motyvas verčia būtinai patvirtinti Planą iki rinkimų? Nepasitikėjimas rinkėjais? Nepasitikėjimas partijomis, kurios po rinkimų sudarys valdančiąją koaliciją? Nepasitikėjimas sveiku protu? Juk jeigu Planas iš tiesų pažangus ir tereikia jį patobulinti, negi su šiuo darbu nesusitvarkys naujos kadencijos Vilniaus miesto taryba?
Nekilnojamo turto ir kitų verslo asociacijų atstovai teigia, kad Plano atidėjimas po rinkimų užtęs laiką mažiausiai pusmečiui ir kad dėl to jų atstovaujamos įmonės turės nuostolių. Tačiau kokias savivaldybės garantijas iš tiesų šios įmonės turi šiandien ir kokias garantijas jos turės po rinkimų? Vilniaus miesto taryba po rinkimų taip pat gali keisti Plano sprendinius… Susidaro įspūdis, kad per tą trumpą laiką, kol nauja savivaldybės taryba pradės svarstyti Planą, kai kas suskubs susitvarkyti savo reikalus. Tokiu atveju, labai abejotina, ar skubus Plano patvirtinimas atitinka viešąjį interesą. Jei tikslai skaidrūs, tai būtina aiškiai žinoti, kuo dabar galiojantis Bendrasis planas trukdo verslui. Jei tikslai kilnūs, gal užteko patobulinti dabar galiojančio Bendrojo plano sprendinius?
Nors Vilniaus miesto bendruomenių atstovai, visuomeninės ir politinės organizacijos, Seimo nariai viešai protestuoja dėl tokio skubotumo, atrodo, kad “šuo loja, o karavanas toliau eina”. Tautininkai nutarė sudaryti piliečiams galimybę per dvi dienas (nuo šiandien iki Vilniaus tarybos posėdžio) elektroniniu būdu pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus savivaldybę (žr.http://www.lts.lt/). Gal tai sugėdins šios dienos politikus?
Gintaras Songaila yra Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas.
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
