Keliuose ir gatvėse eismą reguliuoja Kelių eismo taisyklės (KET), todėl pradėsiu nuo jų. KET 50 punkte pasakyta: „Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais.“ Šis KET punktas aiškina pėstiesiems, kad kai nėra jų šviesoforo, jie turi žiūrėti į transporto šviesoforus, kurie skirti automobiliams. KET 78 punktas aiškiai apibrėžia – pėsčiųjų šviesoforas turi dvi spalvas ir pėsčiojo simbolius, transporto šviesoforas – tris spalvas ir gali būti su rodyklėmis arba be jų.
Viskas čia aišku, ir visi pėstieji įpratę prie tokių situacijų: kai nėra pėsčiųjų šviesoforo, pėstysis žiūri į tą patį šviesoforą, į kurį žiūri ir vairuotojas – kai užsidega žalias signalas, pajuda ir pėstysis ir vairuotojas. Reiškia, kai nėra pėsčiųjų šviesoforo, transporto šviesoforas galioja ir vairuotojams, ir pėstiesiems.
Tačiau Vilniuje turime štai tokią situaciją: stovi prie sankryžos vairuotojas ir pėstysis, abu žiūri ta pačia kryptimi, abu mato du arba daugiau jų kryptimi pastatytų šviesoforų, visi tie šviesoforai yra transporto šviesoforai (trys spalvos, be pėsčiųjų ir dviračių simbolių), tačiau vienas šviesoforas rodo žalią signalą, o kitas – raudoną! Šviesoforų valdymo klaida? Anaiptol, tai sąmoningai sukurta situacija!
Iš tiesų Vilniuje imtas ir sugalvotas išties „unikalus“ sprendimas – sankryžoje pastatyti daugiau transporto šviesoforų ir dalį jų reguliuoti vienaip, o kitą dalį kitaip. Visi transporto šviesoforai – trys spalvos, nėra nei pėsčiųjų, nei dviračių simbolių – galioja vienodai visiems eismo dalyviams, bet vienus šviesoforus valdo kaip transporto šviesoforus, o kitus – kaip pėsčiųjų šviesoforus!
Pasirodo, Vilniuje transporto šviesoforą pastačius į tą vietą, kur galėtų stovėti pėsčiųjų šviesoforas, jis iš transporto šviesoforo tampa pėsčiųjų šviesoforu! Taip išeina, kad Vilniuje negalioja KET 78 punktas, nes šviesoforai atskiriami ne pagal spalvų kiekį ir simbolius, o pagal šviesoforų išdėstymo vietą! Kokioje dar pasaulio šalyje šitaip skirstomi šviesoforai?! Ir tokią situaciją turime ne kokiame nors provincijos miestelyje, o šalies sostinėje!
Už šviesoforų įrengimą atsakingi valdininkai baksnoja į Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ (toliau LST) 4.29 punktą, kuriame rašoma, kad pėsčiųjų šviesoforai įrengiami, kai pėsčiųjų ir transporto priemonių, judančių pagal eismą leidžiančius signalus, trajektorijos nesikerta. Priešingu atveju, pėstieji apie tai, kad galima eiti per gatvę, turi būti informuojami įrengiant transporto šviesoforus. Šis punktas sako, kad antruoju atveju pėstieji turi vadovautis transporto šviesoforų signalais. Tačiau Vilniuje pėstiesiems įrengti atskiri transporto šviesoforai, kurie negalioja transportui!
Vilniaus šviesoforų statytojai nusprendė, kad jeigu pėstysis žiūri į transporto šviesoforą, tai šis šviesoforas pasidaro pėsčiųjų šviesoforu – išties originalu. Tačiau LST 4.29 punktas neleidžia pėstiesiems pastatytus transporto šviesoforus pavadinti „pėsčiųjų šviesoforais“ ir neleidžia tuos šviesoforus valdyti skirtingai nuo kitų transporto šviesoforų, tad argumentai, kad Vilniuje pėstiesiems skirti trijų sekcijų šviesoforai įrengti pagal LST, nepateisina fakto, kad taip įrengti šviesoforai prieštarauja KET.
Jei standarte LST nurodytos pėstiesiems skirtų šviesoforų statymo sąlygos prieštarauja KET, kam turi būti skiriama pirmenybė? Lietuvos eismo dalyviai, taip pat svečiai iš užsienio vadovaujasi KET, o standartai skirti ne jiems, bet šviesoforų statytojams. Todėl šviesoforai turi būti įrengiami taip, kad jie atitiktų KET, neklaidintų eismo dalyvių ir nekeltų grėsmės eismui.
Vilniuje, Gedimino pr. – T.Vrublevskio g. sankryžoje ant transporto šviesoforų, skirtų pėstiesiems (!), visų trijų signalų uždėti pėsčiųjų simboliai. Bet tokio šviesoforo nenumato ne tik KET, bet ir LST! Nėra tik pėstiesiems skirto geltono signalo su pėsčiojo simboliu. Žodžiu, vietoje to, kad būtų taisoma susiklosčiusi padėtis, ji dar labiau komplikuojama.
Kas atsakingas už šią situaciją, įnešančią chaoso į eismo organizavimą? Kas kontroliuoja, kaip įrengiami šviesoforai, ar jie neklaidina eismo dalyvių? Susisiekimo ministerija neturėtų užmerkti akių prieš akivaizdžiai prieštaringą šviesoforų statymo praktiką. Nejaugi policija nemato tokio absurdo, galimai sukeltų avarinių situacijų? Jie yra tiesioginiai KET prižiūrėtojai ir eismo sargai!
Savaime suprantama, kad eismo organizavimą išmanantys žmonės turi vadovautis sveika nuovoka ir neieškoti kažkokių interpretacijų šviesoforų standarte bei nedaryti akivaizdžios nesąmonės, nesutinkamos jokioje kitoje civilizuotoje pasaulio šalyje. Galbūt šuo pakastas kažkur giliau – kas paneigs faktą, kad trijų spalvų transporto šviesoforų savikaina didesnė nei dviejų spalvų pėsčiųjų šviesoforų? O Vilniuje daugybė tokių „pėsčiųjų“ šviesoforų!
Pabaigai noriu pastebėti, kad, deja, bet Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europoje (gal ir pasaulyje) , turinti tokią ydingą pėstiesiems skirtų šviesoforų statymo praktiką. Visgi vilties teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos parengtos naujos „Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės KŠĮT“, kurios pakeis senąjį LST. Šiose taisyklėse nėra prieštaringojo LST 4.29 punkto reikalavimų, tad jos neribos šviesoforų statytojų, ir bent jau naujose sankryžose pėstiesiems bus įrengiami pėsčiųjų šviesoforai, transportui – transporto. O kaip bus su senomis sankryžomis – ar ir toliau turėsime „transporto“ šviesoforus, kurie negalioja transportui?
Dalius SANTOCKIS
