Dešimtys asocialių, namų neturinčių žmonių naktimis parko teritorijoje miega ir ten pat atlieka gamtinius reikalus. Benamiai taip įsišeimininkavo, kad koją į parką bijo įkelti ir vietiniai, ir turistai. Tuskulėnų memorialinio komplekso administracija tik skėsčioja rankomis – neprašytų gyventojų iš parko jau dvejus metus nesugeba iškrapštyti nei su policija, nei su savivaldybe.
Devinta ryto, Tuskulėnų memorialiniame parke karaliauja ne turistai, o benamiai. Vida yra viena jų ir tuoj parodo savo suoliuką, kur naktimis miega.
Ir taip benamiai šeimininkauja Tuskulėnų rimties parke, kur ilsisi beveik tūkstantis sovietų valdžiai nepaklususių, KGB-istų sušaudytų ir slapta užkastų kovotojų. Nusispjovę į istorinę vietą, benamiai ten ir miega, ir valgo, ir atlieka gamtinius reikalus.
„Į kelnes darau. O kur sisiot, vyras, tai prie medžio apkabins ir pasisios. O kur mums? Kelnėse reikia dėti“, – sako benamė Vida.
Iki pilnos laimės, kaip pasijuokia Vida, trūksta tik vonios.
„Upė yra. Ji mane užriša ant šniūro ir palaiko, kai Neris teka ir labai tempia“, – sako Vida.
Prie benamių glaudžiasi ir Valdas: „Atvažiavau mašinos pirkti. Stotyje išgėriau, netekau pinigų. Keturių tūkstančių.“
Namo grįžti vyras esą negali, nes neturi pinigų bilietui. Netrukus Vilniaus viešosios tvarkos pareigūnai išsiaiškina, kad šis vyras apskritai yra ieškomas.
Policija Valdą išsiveda. Pasak Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnų, tai jau antras atvejis, kai tarp benamių atsiduria namus turintys žmonės. Prieš kelias dienas, susisukęs ant suoliuko, miegojo pasiklydęs širvintiškis, nežinia kodėl Vilnių pasiekęs pėsčias.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas nuo tokių gyventojų šiurpsta ir rodo nuotraukas bei vaizdo medžiagą – parke asocialių žmonių apsaugos darbuotojai kasdien užfiksuoja dešimtimis. Šiurpsta ne tik jis, bet ir dažnas ten užsukęs.
„Bėda yra, nė prie vieno suoliuko aš, pavyzdžiui, vaikams neleidžiu net prisiliesti. Taip suįžūlėjo. Vasarą jie miega visur, prasiskėtę, tik su triusikais“, – sako gyventojas.
„Vaikai galbūt nori kažkur atsisėsti ar ką, o jie čia guli visur. Jie vaikšto į tualetą visur, kur tik randa vietos, tikrai, nelabai malonu. Ir nelabai malonu, kad vaikai tai mato“, – tvirtina kitas.
„Jeigu ryte eitumėte kokią aštuntą valandą, tai jie tik rutuliotųsi iš lovos, iš guolio. Ir šiukšlės, ir viskas, ir maistas“, – sako gyventojas.
„Geria, o, žinokite, prieš dvi dienas maišai buvo palikti, visas jų baliukas. Viskas išmėtyta, o užvakar vėjas buvo, vėjas nešioja visus maišus. Varnos viską tampo. Bėda, tokį parką tikrai reikia saugoti“, – tvirtina vilnietis.
Negana to, kad jie teršia aplinką, bet ir esą kelia pavojų aplinkiniams. Tenka kviesti ir viešosios tvarkos pareigūnus, ir policiją.
„Nesaugu net ir mūsų darbuotojams. Mūsų darbuotojas, kuris perspėja ar pasako, kad negražu, nemiegokite čia, nevartokit alkoholio, jie susiduria su grasinimais. Jie ir miega, kai padaugina jau, kai pasiekia tą ribą, alkoholio įsisavinimo ir negali eiti, jie tiesiog čia miega, čia blaivosi, atlieka kitus, kaip minėjau, gamtinius reikalus“, – sako direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
Parkas samdo aplinką prižiūrinčią įmonę, kuri po benamių tvarko teritoriją, o tai papildomai centrui kainuoja maždaug keturis tūkstančius eurų per metus. Išprašyti benamius iš istorinės vietos pats centras negali, to, pasak administracijos, nepadaro niekas. Policija tvirtina, esą problemą žino – nuo metų pradžios yra gavę apie šimtą pranešimų, susijusių su benamiais, bet pasitvirtina vos vienas kitas.
Vilniaus policijos atstovas Jevgenijus Liepis sako: „Apie 85 proc. pranešimai nepasitvirtino. Tai yra, iš tikrųjų, žmonės buvo susirinkę, tam tikros socialinės grupės, tačiau jokių pažeidimų pareigūnai nenustatė arba iki pareigūnų atvykimo tie asmenys jau buvo pasišalinę.“
Ramiai sėdinčių benamių negali bausti nei policija, nei savivaldybė. Pastaroji sako esą dažnas triukšmautojas tiesiog lieka įspėtas arba išvežamas į nakvynės namus – bausdami benamius, pareigūnai žino, kad baudų jie vis tiek nesumokės.
