Viskas prasidėjo nuo to, kad Vilniaus oro uosto laukimo salėje žurnalisto kolega pasigedo savo nešiojamojo kompiuterio.
„Pradėkim nuo to, kad įvykus nusikaltimui mūsų pagrindiniame šalies oro uoste, jame nėra į ką kreiptis, nes policijos durys... užrakintos. Skambini jiems nurodytu numeriu, atsako, kad jie kažkur išvažiavę, ir bus po 10 min. Būna po 30 min. Rimtai, Lietuvos policija? Du policininkai priskirti PAGRINDINIAM ŠALIES ORO UOSTUI ir tų pačių nėra, kai jų reikia?
Galiausiai jie atvažiuoja. Dar lipdami laiptais ir mus pamatę, vienas pradeda aiškinti, kad „ką čia žiūrėti į kameras, ten tik juodi šešėliai matysis“. Pagalvoju, vėl tas atvejis, kai kreipiesi į policiją, ir netrukus pasigaili“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė J. Miklovas.
Pareigūnui pradėjus sukioti kameras, žurnalistas pastebėjo, kad filmuojamo vaizdo kokybė tragiška ir, J. Miklovo teigimu, dar neapima visų oro uosto erdvių.
„Policininkas su video valdymo programa elgiasi taip negrabiai, kad bežiūrėdamas pradedu galvot, kad aš pirmą kartą matydamas tą programą ją geriau suprasčiau. Galiausiai policininkas pradeda garsiai abejoti, ar Vytas iš tikro turėjo kompiuterį. Gal jis iš viso net nebuvo oro uoste? (…)
Mes išeinam pro tas policijos duris, ir aš noriu kuo greičiau iš ten bėgt. Mums reikėjo minimalios pagalbos, bet vietoj to mes sugaišom valandą aiškindami, kad mes iš tikro buvome oro uoste.
Čia yra visiškas buitinis pavyzdys su absoliučiai menku nusikaltimu, todėl aš bijau pagalvoti, kas būtų, jeigu VNO kas nors padarytų kokį rimtą nusikaltimą. Gali ateit vyras, iššaudyt laukimo salėj laukiančius žmones, ir: 1. tas vyras ramiai pabėgs, nes du policininkai, kurie „saugo“ mūsų oro uostą, gali net nebūti jame. 2. sužeisti žmonės nukraujuos dar laukimo salėj, nes visame oro uoste nėra NĖ VIENO mediko, o darbuotojai neapmokytas net elementarių medicininių žinių. 3. galiausiai oro uosto kameros nieko neparodytų, nes jos arba filmuoja tragiška kokybe, arba net nedengia pagrindinių oro uosto erdvių. Tiesa, dar oro uoste yra kažkokia apsauga. Jai paskambinus, jie nukreipė į policiją, o paskui pareiškė, kad dėl kamerų nieko nežino, nes čia oro uosto personalo reikalas, o personalas savaitgalį nedirba“, – piktinosi J. Miklovas.
Vėliau tv3.lt pasikalbėjus su J. Miklovu, paaiškėjo, kad kompiuteris atsirado – čia, pasirodo, neapdairūs buvo patys vyrai ir jokios vagystė oro uoste nebuvo. Visgi ši situacija parodė oro uosto bėdas – policijos pareigūnų trūkumą ir lėtą darbą.
„Vėliau mums buvo atsiųsta informacija iš vienos kameros, kurios nematė policija – pagal tos kameros parodymus matėsi, kad iš oro uosto mes išėjome su kompiuteriu, jis oro uoste nepradingo. Tad čia kažkokio kriminalo nėra, tačiau pati situacija dėl kamerų – kas yra matoma ir kas nėra – ir kaip policijos pareigūnai yra priskirti ir oro uostui, ir taborui, ir aplinkiniams rajonams, kaip policijos pareigūnų nebūna, kai jų reikia, išlieka. Be to, oro uoste nėra nei vieno budinčio mediko, ir man tai yra sunkiai suvokiama“, – kalbėjo vyras.
Kokybės klausimas sudėtingas
Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė tv3.lt nurodė, kad filmavimo kameros tikrai dengia visa oro uostą, tik policija neturi prieigos prie visų kamerų.
„Jeigu kyla kažkoks incidentas, būna surašytas pareiškimas, policija kreipiasi į oro uostą, mes peržiūrime tuos vaizdus arba perduodame policijai, kiek jai reikia tyrimams. Kalbant apie kokybę, jos klausimą labai sunku vertinti. Visgi net ir šįkart keleivį atpažinome ir viskas ten buvo gerai, o kokybės aš nelabai galiu vertinti“, – sakė A. Mažeikytė.
Komentuodama tai, kad vagystėms ar kitiems incidentams oro uoste išaiškinti reikia ilgo laiko, pašnekovė sako, kad procedūros čia yra tokios pat kaip ir bet kur kitur Lietuvoje.
„Jeigu kažkur įvyksta vagystė, žmogus visų pirma kreipiasi į policiją – nesvarbu, ar tai yra oro uosto teritorija. Šis incidentas įvyko viešoje erdvėje, o ne sterilioje oro uosto zonoje, kur yra ribotas patekimas (kur patenka žmonės tik su lėktuvo bilietais – red.). Jeigu incidentas būtų įvykęs ten, įvykių seka būtų šiek tiek kitokia“, – aiškino A. Mažeikytė.
Pašnekovė pažymėjo, kad medicinos punktas oro uoste panaikintas nuo 2010 m. ir budinčio mediko čia tikrai nėra.
„Mūsų personalas aviacijos saugumo patikroje, muitinės pareigūnai, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir tie patys policininkai yra apmokyti suteikti pirmąją pagalbą. Medicinos punktas buvo panaikintas kitų instancijų sprendimu – nelabai galiu dabar komentuoti, kodėl jis buvo panaikintas.
Realiai pirmąją medicininę pagalbą turėtų mokėti suteikti kiekvienas vairuotojas. Mūsų aviacijos saugumo darbuotojai praeina tuos pačius kursus, kurie yra atnaujinami kas penkerius metus. Kadangi aviacijos saugumo patikra oro uoste veikia visą parą, tai reiškia, kad bet kuriuo metu oro uoste yra žmonių, kurie gali suteikti tą pagalbą“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji nurodė, kad oro uostas turi ir ekstremalių situacijų planą – kas būtų daroma terorizmo ar kitais atvejais – tačiau jo A. Mažeikytė dėl saugumo sumetimų komentuoti negalėjo.
Policininkai pastate nebūna
Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato viršininkas Erik Jalovik tv3.lt nurodė, kad policijos pajėgų Vilniaus oro uoste užtenka, o, atsitikus nusikaltimui ar kitokiam incidentui, žmogus turi kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą, kaip ir kitais atvejais.
„Pradėkime nuo to, kad žmogus (J. Miklovo kolega) kvietė policiją ne per bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, o skambino tiesiogiai pareigūnui telefonu, nurodytam ant pranešimo stendo. Dėl to tas atvykimas nebuvo koreguojamas operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų, nes buvo tiesiogiai susitarta su pareigūnu, kuris tą dieną budėjo. Jeigu žmogus būtų skambinęs 112, būtų galėjęs privažiuoti ir kitas pareigūnas, kuris tuo metu buvo laisvas ir buvo arčiau oro uosto. Tad aš manau, kad saugumas oro uoste užtikrintas kaip priklauso – čia buvo tik išpūstas burbulas“, – sakė E. Jalovik.
Pareigūnas nurodė, kad Vilniaus oro uostui yra priskirtas vienas policijos ekipažas, kuriame mažiausiai būna du policijos pareigūnai, tačiau jie pačiame oro uosto pastate nebūna – jie patruliuoja automobilyje.
„Tiesiog būna atvejų, kada reikia pagelbėti kitoms miesto pajėgoms ir operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas savo nuožiūra pareigūnus gali siųsti į kitą zoną. Taip pat jie turi kitų užduočių, patys išvažiuoja, reaguoja į įvykius prie oro uosto – pavyzdžiui, tabore, kur jie padeda vykdyti prevencijas priemones. Tad pareigūnai oro uoste fiziškai nebūna kaip budėtojai: jie yra ekipaže, jie patruliuoja, tikrina privažiavimus, transport srautą ir t.t.“, – kalbėjo E. Jalovik.
Nors pašnekovas nurodė, kad apskritai pareigūnų Lietuvoje nėra užtektinai, tačiau su Vilniaus oro uostu, anot jo, problemos nėra – čia, E. Jalovik teigimu, pareigūnų yra užtektinai.
„Policija nėra vienintelė struktūra, kuri užtikrina saugumą ir viešąją tvarką oro uosto teritorijoje. Be mūsų dar budi Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinės tarnyba, oro uosto saugumas ir Viešojo saugumo tarnyba – tikrai daug tarnybų ir daug struktūrų, tad sureaguoti gali bet kuris pareigūnas“, – sakė jis.
