Greta oro uosto jau kelios dienos stovi daugiau nei 1 mlrd. eurų kainuojanti oro gynybos sistema „Patriot“, bet ji toli gražu ne vienintelė, kuri saugos Vilniaus dangų. Bus ir ispanų siunčiami NASAMS, budės snaiperiai, kariuomenė ir dar daugiau specialiųjų priemonių apie kurias viešai niekas nekalba. Aplink oro uostą bent 10 kilometrų spinduliu nebus galima pakelti jokių dronų, specialistai ir technologijos skrupulingai tai seks, todėl net mėginti tai daryti – nerekomenduojama.
Vilniaus oro uosto laikinasis direktorius Vidas Kšanas kalbėdamas „Žinių radijo“ eteryje sakė, kad oro uostas yra pasiruošęs priimti NATO viršūnių susitikimo svečius. Sutvarkyti takai, paruošta vietos keliems šimtams limuzinų, kurie veš svečius.
„Vilniaus ir Kauno oro uostai dalyvauja šiame įspūdingame renginyje. Mes šį renginį laikome rimtu projektu ir rimtu išbandymu ne tik dėl įvairių saugumo dalykų, bet ir dėl infrastruktūros bei operacinių dalykų. Tiktai sudėtinga priimti tiek svečių vienu metu. Tiek skirtingų ir tokio dydžio orlaivių priimti į mūsų valdomų oro uostų peronus. Tai iššūkis, kaip ir visam miestui šis renginys bus iššūkis“, – sakė V. Kšanas.
Didžiulis Boeing 747 su kuriuo atskirs JAV prezidentas nebus vienintelis tokio tipo lėktuvas. Su panašiais atskirs ir Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Turkijos vadovai. Oro uoste „nakvos“ 37 lėktuvai, bus apie 50 delegacijų, dalis lėktuvų atskris ir paliks savo delegacijas Lietuvoje, o vėliau grįš jų pasiimti.
„Taigi, tai nėra vieno orlaivio iššūkis. Yra daug daugiau šalių su tokio tipo orlaiviais. Tai įspūdinga, nes tokio dydžio orlaivis retai pasitaiko Lietuvoje. Esame darę specialius saugos vertinimo projektus, juos atlikome, kad įsitikintume, kad mūsų riedėjimo takai, peronai galės aptarnauti tokius orlaivius. Ir taip, galės.
Tiesa, reikės nedidelių korekcijų, kaip, kad pašalinti kelis apšvietimo stulpus tam, kad orlaivis su 80 metrų sparnų mojumi galėtų apsisukti. <...> Visos simuliacijos ir saugos vertinimas rodo, kad tai įmanoma, todėl viskas vyks sklandžiai“, – kalbėjo laikinasis oro uosto direktorius.
Dėl oro gynybos parengties bus uždaryta oro erdvė 30 km aplink Vilnių ir virš jo visai aviacijai. Dronams ir bendrai aviacijai uždrausta skaidyti bus dar anksčiau, tai yra nuo liepos 7 dienos.
Taigi, Vilniaus oro uostas bus uždarytas 28 valandoms bet Kauno oro uostas veiks. Bus paveikta apie 120 skrydžių, gal jie bus atšaukti arba perkelti į kitą oro uostą, ar kitą laiką.
„Veiksmo bus labai daug. Pasikeitimų bus ir žmonėms, gyvenantiems aplink. Bus kariuomenės patrulių, bus sustiprintas saugumas. Matysis ir specialiosios technikos ir ginkluotės. Bus uždaryta gatvė, einanti nuo prekybos centro „Nordika“ link oro uosto.
Dariaus ir Girėno gatve bus galima važiuoti. Iki pat oro erdvės uždarymo momento skrydžiai vyks, keleiviai bus aptarnaujami (iki antradienio 11 val.). Vykstant kortežams bus trikdžių, todėl reiktų pasiplanuoti atvykimą ir išvykimą iš Vilniaus oro uosto. <...> Rekomenduojama rinktis traukinį į oro uostą, bus papildomų reisų“, – sakė laikinasis oro uosto direktorius.
Jis pridūrė, kad stebėjimo aikštelė greta oro uosto, kur smalsuoliai stebi orlaivius nebus uždaryta. Pasak V. Kšano, dėl jos buvo konsultuotasi su specialiosiomis tarnybomis ir nutarta palikti ją atvirą.
„Manau ten sulauksime nemažai smalsuolių, nes tokių orlaivių vienoje vietoje ir vienu metu pamatyti reta“, – sakė jis.
Tiesa, ta vieta bus akylai stebima karo policijos, oro uosto apsaugos, bus kontroliuojama, kad nekiltų iššūkių.
V. Kšanas tikino, kad net atidarius oro erdvę pasibaigus Vilniaus NATO viršūnių susitikimui skydžiai greičiausiai vėluos, ypatingai išvykimo, mat delegacijų išvykimą suplanuoti itin tiksliai kol kas sudėtinga.
„Dalies delegacijų orlaiviai „nenakvos“ oro uosto, todėl jų turės atskristi pasiimti savo delegacijas, tai sukels didelių oro eismo apribojimų. Todėl kai kurie reguliarūs skrydžiai gali būti atidėti arba vėluoti. Prašysime kantrybės“, – sakė oro uostų direktorius.
Lietuvoje leisis ir legendinis JAV prezidento lėktuvas
JAV prezidento lėktuvas, kuris leisis ir Lietuvoje yra ne mažiau garsus nei tie, kurie juo skraido. Lėktuvas paprastai vadinamas „Air Force One“, nors techniškai tai tėra šaukinys, o ne lėktuvo pavadinimas.
Taigi, „Air Force One“ yra šaukinys skirtas bet kuriam lėktuvui, kuriuo keliauja Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.
Nors tai yra „Air Force One“, JAV kariuomenė turi du lėktuvus, kurie yra paskirti oficialiais lėktuvais prezidento kelionėms su šaukiniu „Air Force One“. Šiandien „Air Force One“ tarnaujantys du lėktuvai buvo naudojami nuo 1990 m., o vienas iš jų visada pasiruošęs skraidyti.
JAV Prezidentai turi mobilųjį komandų centrą „Air Force One“ lėktuve. Lėktuvo elektronika yra tokia, kad gali apsaugoti jį nuo elektromagnetinio impulso, lėktuve įrengta pažangi saugaus ryšio įranga. Išpuolio prieš JAV atveju prezidentas ten turėtų viską, ko reikia atsakui.
Nors kaip „Air Force One“ buvo naudojama daug skirtingų tipų lėktuvų, šiuo metu eksploatuojami abu lėktuvai yra „Boeing 747-200“.
„Air Force One“ pavadinimas buvo sukurtas komunikacijos tikslais. Pavadinimas buvo imtas naudoti 1953 m., kai komercinis lėktuvas „Eastern Air Lines Flight 8610“ įskrido į prezidento Eisenhowerio lektuvo oro erdvę, kai jis buvo savo lėktuve, kuris turėjo panašų pavadinimą – „Air Force 8610“. Po incidento atsirado terminas „Air Force One“. Taip siekta išvengti painiavos ir visada žinoti, kuriame tiksliai lėktuve yra prezidentas.
„Air Force One“ nėra vienintelis oficialus lėktuvas, gabenantis svarbius mūsų vyriausybės žmones. „Air Force Two“ yra radijo šaukinys lėktuvui, kurį naudoja viceprezidentas. Paprastai jis. skrenda kariniu lėktuvu C-32A, panašiu į Boeing 757.
„Air Force One“ lėktuve visada yra gydytojas ir medicinos kabinetas, kuris gali veikti net kaip operacinė.
Prezidento lėktuve gali sėdėti iki 70 žmonių, tarp kurių paprastai yra vyresnieji prezidento patarėjai, Slaptosios tarnybos pareigūnai, žurnalistai iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir kiti svečiai, kurie gali būti kartu su prezidentu. Žurnalistai keliauja lėktuvo gale, vaikščioti kur nori – negali. Jie negali nueiti pas prezidentą, tai jis pas juos ateina.
Lėktuvas gali likti ore neribotą laiką. Prezidentiniame lėktuve degalų galima papildyti ore, nors manevras paprastai skirtas avarinėms situacijoms.
Atskridęs degalų lėktuvas pakils virš prezidentinio lėktuvo, kad papildytų degalus „Air Force One“, kuris turi degalų papildymo zondą ant orlaivio nosies. Degalų papildymas ore gali išlaikyti prezidentą ore neribotą laiką, jei ant žemės susiklostys nesaugi situacija.
„Air Force One“ turi tris aukštus, prezidentas gali mėgautis dideliais apartamentais, kuriuose yra didelis biuras, sporto salė, vonios kambarys (su dušu) ir konferencijų salė. Lektuve yra 85 telefonai. „Air Force One“ ne tik turi mažiausiai 85 telefonus (tiek įslaptintam, tiek paprastam naudojimui), bet ir kelių dažnių radijo imtuvus bei, žinoma, „WiFi“.
„Air Force One“ turi ne vieną, o dvi virtuves, o maistas daug geresnis nei tai, ką valgome skrisdami komercinėmis avialinijomis. Dauguma laive naudojamų valgių gaminami specialioje, saugioje „Joint Base Andrews“ virtuvėje, kur jie vakuuminiu būdu užsandarinami ir užšaldomi, įgula tada gamina arba pašildo maistą lėktuve.
„Air Force One“ taip pat yra bunkeris. Nors prezidentą visą laiką seka „Doomsday“ lėktuvas, pats „Air Force One“ yra pagaminta iš tokių kietų medžiagų, kad branduolinės atakos atveju de facto yra bunkeris. Lėktuvo korpusas padengtas šarvais, o languose – šarvuoti stiklai.
„Motorcade“ keliauja prieš „Air Force One“. Ar matėte vaizdo įrašus, kuriuose prezidentas išlipa iš „Air Force One“ ir įlipa į tanką primenantį limuziną? Tam yra priežastis. Oro pajėgos krovininiu lėktuvu C-141 Starlifter paprastai atsiunčia neperšaunamą prezidento mašiną prieš „Air Force One“. Tokiu būdu prezidentas gali saugiai judėti tiek ore, tiek pasiekęs savo tikslą.
„Doomsday“ lėktuvas seka „Air Force One“. Orlaivis, liaudiškai vadinamas „Paskutinės dienos lėktuvu“, visada skraido paskui „Air Force One“. Šis lėktuvas (pranešama, kad jų yra keturi), E-B4 Advanced Airborne Command Post, yra ore esantis branduolinis bunkeris ir komandų centras, kuris buvo sukurtas Šaltojo karo įkarštyje.
„Air Force One“ eksploatavimas kainuoja daug pinigų, o tiksliau milijonus dolerių. Ir nors skaičiai skiriasi, JAV mokesčių mokėtojams net vidaus kelionės yra brangios: prezidento kelionių išlaidas sekanti grupė nustatė, kad vieno prezidento Trumpo skrydžio į rinkimų kampanijos mitingą Arizonoje kaina siekė 1,5 mln.
Tiesa, niekada šio lėktuvo nepamatysi oro uosto terminale. Yra priežastis, kodėl kiekviena iš lėktuvo išlipusio prezidento nuotrauka būna ant laiptų. Lėktuvas niekada nestovi oro uosto terminale. Jis lieka, kur nusileido, kad prireikus galėtų bet kada pakilti.
Lėktuvai netrukus bus pakeisti. Du „Air Force One“ lėktuvai eksploatuojami nuo 1990 m., todėl juos reikia atnaujinti. „Boeing“ vėl laimėjo 3,9 mlrd. USD kontraktą sukurti naujus „Air Force One“ lėktuvus, kurie pakeistų dabartinį oro laivyną. Naujieji lėktuvai turėtų būti paruošti prezidento skraidyti iki 2024 m.
