Iki vidurvasario Vilniaus mieste buvo parduota net 32,6 proc. daugiau butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu kainos per pirmuosius šių metų ketvirčius augusios 1-2 proc. ribose, trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė 3,6 proc., rodo Registrų centro duomenys.
„Būsto paskolų palūkanos yra rekordinėse žemumose, darbo rinkoje situacija pagerėjusi, o bendras šalies ūkis rodo atsigavimo ženklus. Į teigiamus vidaus ekonomikos pokyčius reaguoja ir NT rinka. Ypatingai sostinės, kur susikoncentarvę daugiausiai didesnes nei vidutines pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų“, - NT rinkos aktyvumo priežastis įvardina Donatas Kojala, nekilnojamojo turto įmonės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovas.
Didėjant būsto paklausai auga ir naujų nekilnojamojo turto projektų pasiūla, o tai leidžia rinkai išlikti subalansuotai kainų atžvilgiu. Anot D.Kojalos, kertinė būsto kainų kitimo priežastis yra pasiūlos ir paklausos disbalansas. Vilniuje šiuo metu yra pusiausvyra, tad artimiausiu metu spartaus kainų augimo nelaukiama. Tai naudinga ne tik pirkėjams, bet ir visai rinkai. Vien tik kainų augimas neturėtų būti vertinamas kaip vienas pagrindinių sveikos rinkos indikatorių.
Pavyzdžiui, D.Britanijoje būsto rinka atsigauna. Būsto pirkėjai apdalinti pigiomis paskolomis ir valstybės parama. Kainos kyla, tačiau Anglijos centrinis bankas jau užsimena apie galimą naują kainų burbulą. Norvegijoje dėl pigių paskolų ir itin spartaus NT kainų augimo taip pat skambinama pavojaus varpais. Estijoje ir Latvijoje būsto kainų augimas buvo prie sparčiausių visoje Europos Sąjungoje.
Trečiąjį šių metų ketvirtį kiek daugiau apie 80 proc. lėšų Vilniuje buvo išleistos senos statybos būstui įsigyti, 20 proc. - naujos statybos būstui pirkti.
„Akorus Real Estate“ specialisto teigimu, tai gana standartinė situacija Vilniaus mieste. „Senos statybos būstas sudaro ženklią dalį sostinėje esančio būsto, yra pigesnis, todėl ir sandorių šiame segmente gerokai daugiau. Kita vertus, šiuo metu sudaroma nemažai preliminarių sutarčių naujai statomuose būstų projektuose, todėl ateityje tikėtina ši proporcija gali kisti naujos statybos būsto naudai“, - situaciją NT rinkoje komentuoja D. Kojala
