Vilniaus meras bei Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas neieškos asmenų, kurie žadėjo jį paremti per sostinės mero rinkimus, tačiau trečiadienį už jį nebalsavo.
"Praeitis, kas ir kaip balsavo, manęs nedomina. Domina ateitis ir galimybė suburti tarybos narius, kad būtų darbinga atmosfera", - Seime ketvirtadienį (06.26) surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Zuokas.
Vilniaus miesto meru trečiadienį ketverių metų kadencijai buvo išrinktas A. Zuokas. Jis meru išrinktas iš ketvirtojo bandymo, per balsavimą miesto tarybos posėdyje įveikęs kitą kandidatą - socialdemokratą Gediminą Paviržį.
Dar prieš balsavimą buvo teigiama, kad A. Zuokas turi 30 tarybos narių paramą. Per rinkimus jis gavo 26 miesto tarybos narių balsus, G. Paviržis - 24. Vienas balsavimo biuletenis pripažintas negaliojančiu. Iš visos sotinės taryboje yra 51 narys.
Koaliciją trečiadienį sudarė Liberalų ir centro sąjungą, Tėvynės sąjungą ir Naujoji sąjunga (socialliberalai).
A. Zuokas pripažino, kad prieš trečiadienį įvykusį balsavimą buvo atsižvelgta į galimo balsavimo paklaidą, tačiau nenurodė, kokia ta paklaida.
"Iš 29 balsų, kuriuos teoriškai buvo galima tikėtis surinkti slapto balsavimo metu, buvo 26. Praėjusioje savivaldos kadencijoje, kai buvau renkamas meru, iš 31 nario 26 balsavo už mane ir puikiai sekėsi dirbti. To paties tikiuosi ir dabar", - teigė A. Zuokas.
Išrinkus merą, anot A. Zuoko, artimiausi darbai - suformuoti likusią politinę Vilniaus miesto valdžią.
Kalbėdamas apie politinių postų pasiskirstymą sostinės valdžioje, A. Zuokas minėjo, kad po vieną vicemerą gaus Liberalų ir centro sąjungos bei Tėvynės sąjungos atstovai.
Be to, neatmetama galimybė, kad bus įsteigta trečiojo vicemero pozicija, kuri numatoma tuo atveju, jei prie liberalų, socialliberalų ir konservatorių koalicijos prisijungs iki tol oponavusios politinės jėgos.
"Nėra paslaptis, kad kalbama apie socialdemokratus", - minėjo A. Zuokas.
Mero manymu, kompromisai yra reikalingi, tačiau jis neįvardijo, ar vicemero postas bus siūlomas Gedimino Paviržio kandidatūrai ar kitam socialdemokratui. Šią savaitę įvyks susitikimai su socialdemokratais, kuriuose bus diskutuojama apie bendradarbiavimo galimybes.
"Solidžios partijos sugebės rasti bendradarbiavimo formas, tinkančias ir koalicijai, ir socialdemokratams", - kalbėjo A. Zuokas.
Tuo tarpu liberalų demokratų galimybę prisijungti prie miesto tarybos daugumos A. Zuokas vertina skeptiškai. Tai jis aiškino primindamas koalicijos partnerių konservatorių sprendimą savivaldybėse nesijungti į jokias koalicijas su liberalais demokratais.
"Lygiai taip pat mes (liberalai - BNS) turim savo nuostatas dėl tam tikrų asmenų Vilniaus miesto taryboje, taigi liberaldemokratai liks opozicinė partija", - teigė A. Zuokas.
A. Zuoko koaliciją parėmę socialliberalai būsimoje miesto valdžios piramidėje turėtų gauti vieno iš komitetų pirmininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postus bei kitas pareigybes.
Pasak A. Zuoko, socialliberalams taip pat buvo siūlytas ir vieno iš vicemerų postas, tačiau jie atsisakė.
Komentuodamas socialliberalų prisijungimą prie A. Zuoką remiančios koalicijos, toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavęs Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis teigė, kad toks "socialliberalų apsisprendimas yra žingsnis tolesniam bendradarbiavimui".
"Toks žingsnis yra įžanga platesnio (socialliberalų ir liberalų - BNS) bendradarbiavimo galimybėm, ne tik Vilniaus miesto taryboje, bet ir kitose politinių ir valstybinių institucijų lygiuose", - teigė E. Masiulis.
Vis dėlto parlamentaras pabrėžė, kad tolesnio bendradarbiavimo nederėtų suprasti kaip Seimo daugumos pakeitimo. "Nekalbama apie Seimo koalicijos pakeitimą", - sakė E. Masiulis. Šiuo metu valdančiąją daugumą Seime sudaro socialdemokratai bei socialliberalai. A. Zuoko ir G. Paviržio šalininkų jėgos pastaruosius du mėnesius buvo apylygės.
A. Zuoką rėmė daugiausiai mandatų rinkimuose iškovoję liberalai ir modernieji krikščionys demokratai, kurie gegužę susijungė į vieną partiją, bei konservatoriai, o G. Paviržį - penkių partijų koalicija, į kurią įėjo socialdemokratų, socialliberalų, liberaldemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai.
Jėgų persvarą A. Zuoko naudai nulėmė jo pusėn perėję socialliberalai bei kai kurie Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų sąjungos atstovai.
Tokį dalies buvusių G. Paviržio rėmėjų žingsnį lėmė jų nusivylimas pustrečio mėnesio trunkančia bevaldyste sostinėje, kurios nepavyko įveikti per tris ligšiolinius nesėkmingus bandymus išrinkti merą.
Balandžio pradžioje vykusiuose mero rinkimuose buvęs Vilniaus meras A. Zuokas pralaimėjo G. Paviržiui, tačiau vėliau teismas rinkimų rezultatus paskelbė negaliojančiais, nes juose dalyvavo ir trys į tarybą išrinkti Seimo nariai.
Vėliau liberalų suburta koalicija bandė išrinkti merą, tačiau nesusidarė reikiamas kvorumas ir rinkimai neįvyko. Per trečiąjį bandymą prieš dvi savaites balsai už A. Zuoką ir G. Paviržį pasiskirstė po lygiai.
BNS
