Štai tokie, kaip p. Šimašius ir nuvarė Lietuvą į Europos užribius. O juk Lietuva buvo triskart didesnė už Lenkiją. Bet po Liublino unijos šimašiai vis nuolaidžiavo Lenkijos šlėktoms, neturėjo tvirto stuburo. O tie, kurie tvirtai stovėjo už kiekvieną savo šalies žemės pėdą, už kiekvieną tautos žodį (Rusija - cerkvėse, Lenkija - bažnyčiose Lietuvoje, Gudijoje), dabar ir teritorijas dideles turi ir nutautėjusių neturi. Nuolaidžiauk, p. Šimašiau, svetimkalbiams, - girdėjau jau lenkiškai geriau kalbi negu lietuviškai...

Šimašiau, savo virtuvėje nors ir visas sienas išrašinėk arabų, žydų, armėnų, lenkų, ispanų ir kt. kalbomis. Bet Vilniaus namų sienos ne tavo. Lietuvių kalbą saugo Konstitucija. Be to yra Vilniaus savivaldybės Taryba. Elgiesi, kaip tas, Etikos komisijos pirmininkas be aptarimo komisijoje. savivališkai,