Virginijus Mikalauskas – buvęs nacionalinės rinktinės bei šalies krepšinio čempionų bendrojo fizinio rengimo treneris, kuriam nesvetimas ne vien kamuolio mėtymas į krepšį, tačiau ir bėgimas. Septintojo tarptautinio Vilniaus maratono metu jis ruošiasi stoti prie starto linijos. Jam kompaniją žada palaikyti ir komandos vyriausiasis treneris, kroatas Draženas Anzulovičius.
– Treneri, kaip žinoma jau nebe pirmus metus Vilniaus maratone startuoja Eurolygos čempionas, šalies rinktinės narys, žalgirietis Tomas Masiulis. Galbūt šis faktas turėjo įtakos pradėti tokiuose renginiuose dalyvauti ir Jus?
– Tomo Masiulio, kaip buvusio profesionalaus krepšininko pavyzdys, yra labai geras stimulas jauniems sportininkams. Tomas rodo susižavėjimą bėgimu.
Aš taip pat niekada nebuvau nutolęs nuo bėgimo, tiesiog daugelį metų dirbau ne Lietuvoje. Šiuo metu dirbu „Lietuvos ryte", tad mielai pasivaržysiu mini maratono distancijoje.
– Ar specialiai ruošiatės bėgimui, ar užtenka prakaito, kurį išliejate komandos treniruotėse?
– Treneriui visą laiką privalu palaikyti gerą fizinę formą – krepšinio treniruočių metu dažnai ir pačiam reikia parodyti žaidėjams įvairius pratimus, aiškinti, kaip juos atlikti. Be to, nežinau nei vieno fizinio rengimo trenerio, kuris negalėtų su sportininku nubėgti kilometro – kito. Randu ir laiko pasportuoti laisvalaikiu – jau nuo sausio mankštinuosi, bėgioju ir tiesiog laukiu naujo iššūkio – įveikti 4,2 kilometrų trasą.
– Kiek „Lietuvos ryto" krepšininkų atsivesite į varžybas?
– Kompaniją žadėjo palaikyti komandos vyriausiasis treneris Draženas Anzulovičius. Tiesa, kol kas kaip žiūrovas. Vilniaus „Žalgirio" futbolo komanda žadėjo į pusmaratonį deleguoti labiausiai treniruotėse prasižengusį žaidėją. Kokį didžiausią atstumą nubėgti, kaip bausmę, esate skyręs prasižengusiam krepšininkui?
Aš, kaip treneris, nesu bausmės šalininkas, po treniruotės dauguma sportininkų ir taip yra išsekę. Dirbu su profesionalais, tad jų gąsdinti bausmėmis beveik netenka.
– Kuo panašūs bėgimas ir krepšinis?
– Filosofija šiuo atveju gali būti tik viena – tai sportas, daug panašių judesių, kuriuos reikia atlikti tiek bėgant, tiek žaidžiant krepšinį.
– Stengsitės laimėti minimaratoną ar Jums svarbiausia dalyvauti? Kokį ilgiausią atstumą estate nubėgęs vienu kartu?
– Kiekvienas buvęs ar esamas sportininkas pirmiausiai turi stengtis nugalėti patį save, demonstruoti valią, užsispyrimą bei kantrybę, kurios labai reikia maratono bėgikams. O aš asmeniškai tiesiog stengsiuosi jausti malonumą bėgdamas žmonių minioje bei tapti šio puikaus renginio dalimi. Kai pats sportavau, vienu metu esu nubėgęs 70 kilometrų – tai man buvo labai didelis iššūkis.
– Ar pyksite ant profesionalių bėgikių, kurie Jus trasoje lenks?
– Tikrai ne – verčiau žavėsiuosi jų galimybėmis bei noru nugalėti.
– Kas, jūsų nuomone, gražesni – Lietuvos maratonininkės ar „Lietuvos ryto" krepšininkai?
– Geriausios Lietuvos maratonininkės yra tikrai žavios moterys. Vien ką reiškia Coliukės (Živilės Balčiūnaitės) šypsena bei gera nuotaika įveikus bet kurį pasaulio maratoną. Nemačiau jos niekada kančios iškreiptu veidu. Tai jos gyvenimo būdas, puikus pavyzdys jaunajai kartai. Krepšininkai – taip pat išvaizdūs ir augaloti vyrukai, kurie supranta, kas yra bėgimas, tačiau 42 kilometrų trasa paklūsta ne kiekvienam.
