„Bėgimas padeda palaikyti optimalią kūno masę, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, yra puiki priemonė aterosklerozės prevencijai. Bėgimas yra natūralus judėjimo būdas. Todėl žmogaus organizmas natūraliai yra pritaikytas tokiai fizinio aktyvumo priemonei. Tačiau, pavyzdžiui, plaukimas yra naudingesnis žmonėms turintiems antsvorį arba problemas su sąnariais, vandenyje jie mažiau apkraunami. Duomenys iš įvairių šaltinių yra skirtingi, tačiau manoma, kad bet kuris sveikas gyvenimo būdas sumažina pagrindinių neinfekcinių ligų riziką apie 70 procentų.“
Kam medikė labiau rekomenduotų bėgioti – kuo jaunesnio amžiaus vaikams, ar kuo vyresnio amžiaus senoliams?
„Vienodų rekomendacijų visiems mes pateikti negalime, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Senyvo amžiaus žmonėms naudingesnis būtų vaikščiojimas, nežalojantis sąnarių. Jaunesnio amžiaus vaikams turi būti individualiai taikomas fizinis krūvis, kadangi augantį organizmą įvairiai gali paveikti fizinis krūvis. Bet kuriuo atveju reikia tikrintis sveikatą, norint pastoviai užsiiminėti bėgimu.
Bėgimo psichologija – ar yra skirtumas tarp bėgimo individualiai ir grupėje, parke ar miesto centre?
„Viskas yra labai individualu ir priklauso nuo asmeninių psichologinių savybių. Vieniems patinka sportuoti individualiai tam, kad būtų galima susikaupti. Kitiems patinka būti būryje draugų ar kolegų. Vieningo atsakymo į tokį klausimą nėra. Tačiau skirtumas tarp bėgimo parke ir mieste akivaizdus – bėgiojant parke ar prie vandens žmogus kvėpuoja grynu oru, o bėgant miesto gatvėmis galima prisikvėpuoti autotransporto išmetamomis dujomis. O tai tikrai nėra naudinga sveikatai.“
Kaip eiliniam bėgikui įvertinti savo galimybes renkantis Vilniaus maratono distanciją (4, 21 ar 42 kilometrus)?
„Bet kuris, norintis pradėti kultivuoti bėgimą, kaip sporto šaką, turėtų reguliariai tikrintis sveikatą, tik gydytojai gali kiekvienu individualiu atveju patarti koks krūvis yra leistinas. Žmogus, kuris nuolat sportuoja, bėgioja turėtų pats nuspręsti kiek jam reikėtų bėgti. Iš tikrųjų tai 42 ir 21 kilometro maratono distancijos yra skirtos profesionaliems sportininkams, kurie specialiai ruošiasi šiems nuotoliams. Pradedančiam kultivuoti bėgimo sporto šaką rekomenduotume rinktis patį mažiausią nuotolį.“
Ką patartumėte bėgikui, kuris nėra susidūręs su profesionalia bėgiko įranga (apranga, avalynė, maisto papildai pasiruošimo procese, maitinimas bėgimo metu)?
„Tinkamai apsirengęs žmogus iš bėgimo gaus tikrą malonumą. Sportbačiai tikriausiai yra svarbiausia dalis, jie privalo būti kokybiški, gerai spyruokliuoti, patartina perkant pasižiūrėti ar ant jų yra užrašas „running“ – bėgimui. Apranga turėtų būti patogi, reikėtų rinktis medvilninius, gerai sugeriančius prakaitą, marškinėlius. Sportinis kostiumas turėtų būti lengvas, leidžiantis kūnui kvėpuoti. Profesionaliems sportininkams, ruošiantis maratonui dėl maisto papildų ir maitinimosi bėgimo metu turėtų individualiai patarti sporto medikas, arba komandos gydytojas.“
Ir pabaigai paklausėme T.Zabolotnajos, ar yra duomenų, kiek medikų aktyviai sportuoja ir koks tas santykis su kitų profesijų atstovais?
„Deja, tokių duomenų Lietuvoje nėra“, – atsakė specialistė.
Lengvosios atletikos federacija
