Užsienio svečiai: atrodo, esate išprotėję dėl literatūros
Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodos grupės vadovė Milda Gembickienė pastebi, kad nemažėjantis susidomėjimas mugės renginiais rodo, jog mugė jau pakeitė rūbą ir svarbiausia jos dalimi tampa kultūriniai renginiai.
„Šiemet siūlėme per 400 įvairiausių renginių, susitikimų, pristatymų ir diskusijų. Ir visi jie rado savo auditoriją, susidomėjusių žmonių būrį. Vilniaus knygų mugė vis labiau tampa ta vieta, kurioje ne tik perkamos knygos, kalbamasi apie literatūrą, bet į kultūrą žvelgiama plačiai, atvirai, ieškant atsakymų į svarbius ir kartais nepatogius klausimus. Keturioms dienoms čia persikelia ne tik kultūrinis, bet ir visuomeninis gyvenimas, kurio dalimi gali tapti kiekvienas“, – sako M. Gembickienė.
Užsienio svečių akimis, atrodome, kaip dėl knygų ir skaitymo išprotėjusi šalis. Keturias dienas į susitikimus bei pokalbius ėję lankytojai stebino net visko mačiusius mugės užsienio svečius.
„Esu be galo nustebintas, kiek daug žmonių atėjo ne tik į mugę, bet ir į susitikimą su mumis. Ispanijoje į knygos pristatymą dažniausiai ateina 15 žmonių: rašytojo tėvai, šeimos nariai, draugai, pora tolimesnių giminaičių ir dar keli atsitiktiniai žmonės. O čia knygomis ir autoriais domisi pilnos salės, kurios mūsų nepažįsta, bet nori atrasti ir jie ne tik klausosi, bet ir klausia, aktyviai dalyvauja “, – šypsojosi ispanų rašytojas Francesc Miralles.
Legendinis lenkų iliustratorius Josefas Wilkonis šiemet knygų mugėje ne tik susitikęs su skaitytojais, bet ir rengęs dirbtuves pastebi, kad puikią mugės atmosferą išduoda žmonių akys.
„Labai daug ne tik knygų, bet ir žmonių. Ir su kokia meile jie varto, žiūri knygas, parašytas jiems nesuprantama kalba. Bet jie visi jaučia knygos grožio trauką“, – prieš gražiausių Čekijos knygų parodos atidarymą sakė 89 metų iliustruotojas.
Leidėjai: žmonėms reikia lietuvių autorių knygų
Tuo tarpu mugės lankytojai dėmesį vienodai skirstė Lietuvos ir užsienio autoriams ne tik renginiuose, bet ir rinkdamiesi knygas.
„Leidėjai šiemet džiaugiasi išaugusiais pardavimais ir nemažėjančiu susidomėjimu lietuvių autorių kūryba. Tai jau kelerius metus stebima tendencija, kuri nesikeičia, o ją patvirtina ir pilnas sales surenkantys lietuvių autoriai, kai anksčiau tokios sėkmės galėjo tikėtis tik užsieniečiai“, – sako leidyklos „Tyto Alba“ vadovė ir mugės organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė.
Pastebima, kad šiemet mugėje leidyklos pristatė itin daug literatūrinių naujienų.
„Išskirtinai daug knygų naujienų šiemet buvo atvežta į mugę tiesiai iš spaustuvių. Taigi skaitytojai kai kurias knygas čia galėjo pavartyti vos ne pirmą kartą. Kita vertus, ko gero gerų pardavimų receptas būtų toks: jei nori, kad knygą gerai pirktų per Vilniaus knygų mugę – išleisk ją prieš Kalėdas“, – sakė leidyklos „Baltos lankos“ generalinis direktorius Saulius Žukas
Muzikos salę pripildė pokalbiai
Šiemet Vilniaus knygų mugėje savo vietą ir vėl rado garsiausi šalies muzikos atlikėjai bei leidėjai. Muzikos salės organizatorių teigimu, tai, kad programoje dominavo pokalbiai su atlikėjais, tik dar labiau padėjo ištirpdyti barjerus tarp ant scenos paprastai stovinčių atlikėjų ir jų gerbėjų.
„Muzikos salė gimė iš noro sukviesti visus į vieną erdvę, sukurti sąlygas bendrauti be barjerų ne tik atlikėjams vieniems su kitais, bet ir su klausytojais. Tai, kad šiemet programoje dominavo ne pasirodymai, bet pokalbiai, programą itin praturtino, o ribas tarp atlikėjų ir klausytojų dar labiau ištrynė. Buvo puiki proga išgirsti įdomių istorijų, sužinoti, kaip gimsta visų mėgstama muzika, kas sukasi atlikėjų galvose, kaip jie mato pasaulį ir kas jiems svarbu. Pokalbių dalyviais galėjo tapti patys mugės lankytojai užduodami klausimus ir išgirsdami atvirus ir nuoširdžius atsakymus. Taigi didelio dėmesio susilaukė ne tik pati muzika, bet ir jos kūrėjai“, – sako AGATA projektų vadovė, Muzikos salės kuratorė Justina Baliūnaitė.
Paskutinę mugės dieną jau tradiciškai paskelbta ir kitų metų Vilniaus knygų mugės tema. 2018 m. vasario 22-25 d. vykstanti mugė visus neabejingus žodžiui ir kūrybai kvies su tema „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“.
