„Praėjo 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo. Ši data – barbariško, žiauraus ir tragiško Lietuvos žydų naikinimo simbolis. Taip, aš vienas iš nedaugelio išgyvenusiųjų. Liudijimas yra viena iš mano šventų pareigų. Aš ten buvau. Prieš 80 metų viską mačiau savo akimis“, – ketvirtadienį vaizdo įrašu kreipdamasis į Seimą, kur vyko geto likvidavimo minėjimas, sakė S. Bakas.
Jis pasakojo, kaip būdamas devynerių 1943 metų rugpjūtį prie krūtinės spausdamas eskizų knygelę sėdėjo sunkvežimyje glausdamasis prie mamos ir užuodė panikos, nevilties kvapą.
„Taigi, aš sėdžiu vokiečių sunkvežimyje, laukiame, kol prisipildys kiti sunkvežimiai. Nė nenutuokdamas, kad tokie kaip mes, kuriems neva „pasisekė“ (tokių buvo apie 1200) galiausiai vis tiek bus nužudyti. Ar panika ir neviltis turi kvapą? Manau, kad aš tą kvapą prisimenu“, – teigė S. Bakas.
Pasak jo, tuomet iš Vilniaus geto vežami žmonės nežinojo, kas jų laukė, vylėsi, kad naciai pakeitė savo politiką, jog nebežudys žmonių, nes jiems reikia darbo jėgos.
„Taip, sugebėjimas neprarasti vilties yra tai, kas padėjo mums išlikti gyviems. Iki šiol. Savyje visuomet turėjau vidinę akį, kuri gali atkurti praeitį. Sunkvežimyje toji akis nukelia mane į jau prarastą gyvenimą gete. Netekau savo mylimų senelių. Gete gyvenu su tėvu ir motina. Kiekviena mūsų diena – besitęsiantys vargai. Tačiau, būdamas aštuonerių ir devynerių, aš turiu dažų, popieriaus ir laiko. Ir, svarbiausia, stiprų tikėjimą stebuklingu išsigelbėjimu“, – pasakojo menininkas.
Jis prisiminė, kad būdamas vaikas įsivaizdavo, jog iš lentų sumeistrauja paukštį, kuris jį išskraidina ant savo sparnų, arba lėktuvą, kuris subombarduoja nacius.
„Hitlerį ištinka širdies priepuolis. Dar geriau – Hitleris pakariamas. Spartus sąjungininkų triumfas sutriuškina blogąjį Reichą“, – tuometinis svajones vardijo S. Bakas.
Anot jo, 1943-iaisiais žmonės nežinojo, ką iš tiesų reiškė tokie pavadinimai kaip Aušvicas, Treblinka, Maidanekas. Čia buvo įkurtos žydų koncentracijos stovyklos.
„Ir tik vėliau aš sužinojau, kas iš tiesų buvo Holokaustas. Industrializuota žiaurumo mašina! Šešių milijonų žydų žmogžudystė“, – ketvirtadienį kalbėjo dailininkas.
S. Bakas – garsus litvakų dailininkas, 1933 metais jis gimė Vilniuje, pirmąją piešinių parodą surengė Vilniaus gete būdamas devynerių. Išgyvenęs Holokaustą, jis išvyko į Izraelį, gyveno Vakarų Europoje, studijavo dailę Jeruzalėje, Paryžiuje, nuo 1993-iųjų jis gyvena Vestone, JAV Masačiusetso valstijoje.
2017 metais Vilniuje atidarytas S. Bako muziejus, jam menininkas padovanojo dalį savo kūrybos.
Šiame muziejuje saugoma ir iš geto išsivežta jo eskizų knygelė.
„Tai dalis mano aštuonių dešimtmečių kūrybos, kurią ten (muziejuje – BNS) galite pamatyti. Gal ištęstinio kūrybiškumo pasaulio rekordas. Muziejus tvarkosi puikiai. Todėl aš dar kartą skyriau didelę savo meno kolekcijos dalį (daugiau nei 150 paveikslų ir piešinių). Tai mano antroji dovana muziejui, kuri papildys muziejaus fondus. Taip reiškiu gilų dėkingumą Lietuvai už mano nesibaigiančio darbo vaisiams pasiūlytus nuolatinius namus“, – ketvirtadienį teigė dailininkas.
Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją.
Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.
1994 metais rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, ji skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo aukas.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti maždaug 800 lietuvių.
