Pasak literatūros istoriko, teoretiko ir kritiko, humanitarinių mokslų dr. Algimantas Bučio – žinomi mūsų karalių ir karalienių bendravardžiai pakvietė atstatyti istorinę neteisybę. Valdovų vardų gatvėse Vilniuje buvo atidengtos simbolinės, istoriškai teisingos gatvių lentelės. Iškilmingame atidengime dalyvavo ir ginkluoti Riteriai iš „Viduramžiai LT“, pasipuošę autentiškais XIVa. šarvais bei ginklais, rašoma pranešime spaudai.
Pasak akcijoje dalyvavusiu storiko – „Mindaugas – vienintelis Lietuvos karalius? Netiesa. Jis – pirmasis katalikiškas Lietuvos karalius. O pagoniškoji Lietuva turėjo ne vieną karalių ir karalienę.“
Gedimino prospektas virto Karaliaus Gedimino g., o Jogailos – Karaliaus Jogailos g.
Karaliaus Gedimino g. lentelę atidengė aktorius Gediminas Storpirštis ir fotomenininkas Gediminas Žilinskas.
Karaliaus Jogailos g. lentelę atidengė renginių organizatorius Jogaila Morkūnas ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos moksleivis Jogaila Bartkus.
Mindaugo g. virto Karaliaus Mindaugo gatve. Simbolinę lentelę atidengė LRT žurnalistas Mindaugas Jackevičius ir Vilniaus m. Savivaldybės vyr. Architektas Mindaugas Pakalnis
Algirdo g. virto Karaliaus Algirdo gatve. Lentelės atidengime dalyvavo menininkas Algirdas Gataveckas ir Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas Ramoška.
Vytenio g. virto Karaliaus Vytenio gatve. Karaliaus Vytenio gatvės lentelę iškilmingai atidengė televizijos laidų vedėjas Vytenis Sinkevičius bei televizijos laidų, muzikinių projektų režisierius bei vedėjas, scenaristas Vytenis Pauliukaitis.
Birutės g. virto Karalienės Birutės gatve. Vienintelės karalienės simbolinę lentelę atidengė operos solistė Birutė Vizgirda bei verslininkė Birutė Marozaitė.
Kęstučio g. virto Karaliaus Kęstučio gatve. Simbolinę lentelę šioje gatvėje atidengė operos solistas Kęstutis Alčiauskis.
Vytauto g. virto LDK Vytauto gatve. Paskutinę gatvės lentelę atidengė aktorius Vytautas Rumšas Jaunesnysis bei Seimo narys Vytautas Kernagis.
Kviečiame susipažinti su dr. A. Bučio tezėmis apie Lietuvių karalius Viduramžių Europoje nuo seniausių laikų iki XV a. pradžios:
1. Lietuvos karalystė nuo seniausių laikų priklausė ikikrikščioniškų karalysčių civilizacijai.
Iki VIII a, visas Europos žemynas, visa Britanija ir Skandinavija buvo pilna pagoniškų karalių. Ikikrikščioniškieji Europos tautų karaliai niekados nebuvo karūnuojami Romos popiežių sutikimu ar nurodymu.
2. Iki XIV a. pabaigos Lietuva išliko nepriklausoma monarchija, kurią valdė pagal paveldėjimo teisę ( lot. secundum legem hæreditatem) pagonių karaliai.
Tik Mindaugą dera vadinti pirmuoju katalikišku Lietuvos karaliumi, bet jokiu būdu ne pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi.
3. Ikikrikščioniškos Lietuvos karaliai buvo įteisinami pagonišku papročiu, kurį vokiečių kronika įvardino karūnavimu pagoniška tvarka (nâch der heiden orden).
Pagoniškoji Lietuvos valstybė, kurią valdė Mindaugas, popiežiaus Inocento IV raštuose įvardinama karalyste dar iki Mindaugo katalikiško karūnavimo 1253 metais.
4. Pagal tą patį pagonišką įstatymą buvo karūnuotas nužudyto Mindaugo sūnus Lietuvos karalius Vaišvilkas Mindaugaitis. Tai praneša „Rimuotoji Livonijos kronika“ (Eiliuotoji Livonijos kronika).
Vakarų Europos valdovai, vokiečių ordino magistrai vadino Lietuvą karalyste ir jos valdovus karaliais.
Lietuvos valdovas Gediminas visuose mūsų laikus pasiekusiuose popiežiaus laiškuose tituluojamas karaliumi, o jo valdoma Lietuva ir jam pavaldžios žemės vadinamos karalyste. Visi Gedimino dinastijos pirmtakai , jo tėvas ir brolis Vytenis taip pat tituluojami karaliais. XIII – XIV a. Romos popiežių bulėse ir laiškuose Lietuvos valdovai vadinami „rex“ dar iki katalikiško krikšto.
5. Lietuvos karalystė su jai pavaldžiais kraštais ( Lietuvos Rusia ir Žemgalija) XIII ir XIV šimtmečiais Europoje iškyla, kaip viena didžiausių Europos valstybių, kaip suvereni, de facto ir de jure nepriklausoma Lietuvos karalystė. Po Lietuvos didžiojo karaliaus Algirdo mirties 1387 m. Lietuvoje prasideda bekaralmetis.
Iškart po Algirdo mirties Jogaila paskelbtas aukščiausiuoju Lietuvos valdovu Kęstučio sutikimu. Jogaila paveldėjo Lietuvos didžiojo karaliaus titulą ir taip pasirašinėjo to laikotarpio dokumentus.
6. Oficialiai bekaralmetis buvo užbaigtas 1413 m. Horodlėje, kur susitiko Jogaila ir Vytautas, kurie raštu įtvirtino naują buvusios Lietuvos karalystės statusą bei titulą „Lietuvos didžioji kunigaikštystė“ . Nuo to meto galima ir privalu Lietuvos valstybę tituluoti ir vadinti Lietuvos didžiąja kunigaikštyste. (Magnus Ducatus Lithuaniae).
7. Istoriškai klaidinga senovės Lietuvos valstybę, Lietuvos karalystę, atbuline tvarka vadinti XVI a. naujadaru - Lietuvos Didžioji kunigaikštystė. Tyrimai įrodė, kad pavadinimas „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystė“ atsiranda tik XV a. tekstuose. .
Tik nuo 1413 m. galima teisėtai taikyti istorinį pavadinimą „Lietuvos didžioji kunigaikštystė“ visiems vėlesniems Lietuvos istorijos epochiniams tarpsniams iki pat 1796 m.
8. Tyčia ar netyčia, ignoruojant šaltinių duomenis ir jų modernių tyrimų išvadas, iki šiol viešoje erdvėje automatiškai kartojami nusenę, moksliškai nepagrįsti teiginiai apie Lietuvos karalių „neegzistavimą“.
