Miestai tampa kompaktiškesni
„1998 metais, kai buvo parengta pirmoji Naujamiesčio raidos programa, pradėta galvoti, kaip tą miesto dalį atgaivinti. Tai, kad šiame rajone atsiras naujų daugiabučių, numatėme prieš dvidešimtmetį, nes panašūs rajonai sparčiai plėtėsi ir kitose Europos miestuose. Patirtis rodo, kad miestai, o ypač sostinės, turi darytis kompaktiškesnės, o ne plėstis į laukus ir pievas, kur nėra jokios infrastruktūros, o savivaldybė jos sukurti ir išlaikyti ten negali“, – sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis.
„Atstumas iki miesto centro, perkant būstą, lemia daug, tačiau svarbūs ir kiti veiksniai. Naujamiestyje netrūksta darželių, mokyklų, dar pakankamai maži vaikai gali patys saugiau ten nueiti. Juk į senamiestį pasivaikščioti išeiname tik laisvalaikiu, o vaikus į mokyklas, darželius reikia išleisti kasdien“, – teigė bendrovės „Hanner“, kuri vysto gyvenamąjį projektą „B23“ Naujamiestyje, valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Nuo fabriko iki daugiabučio
Kojinės, drabužiai, radijo imtuvai, kartoninės pakuotės, grąžtai – tai tik keli produktai, kurie anksčiau buvo gaminami Naujamiestyje. Šiandien vietoje apleistų gamyklų kyla modernūs daugiabučiai, kuriuose butų paklausa itin didelė.
Miesto plėtros vadovas M.Pakalnis sutinka su minėta prognoze ir akcentuoja, kad gyventojai vis dažniau kelia reikalavimus ne tik pačiam pastatui, bet ir aplink jį esančioms paslaugoms ar erdvėms.
„Tendencija labai aiški – vis daugiau NT plėtotojų ir investuotojų atsižvelgia į tai, kad objekto vertę didina ne tik pastato kokybė, bet ir sukurtos viešosios erdvės aplink jį. Naujamiestyje tokių žalių erdvių galima sukurti ne vieną, potencialo čia tikrai yra, todėl rajonas turėtų tapti dar patrauklesnis“, – aiškino M. Pakalnis.
Iš Naujamiesčio paprasta nuvykti geležinkelio ar autobusų stotį, patogus susisiekimas su Vilniaus oro uostu. Daugelį žmonių žavi ir gana griežtas gatvių Naujamiestyje suprojektavimas - jos buvo projektuotos XIX amžiaus antroje pusėje, Rusijos imperijos laikais.
