Kodėl vieni žmonės visuomet traukia nepaprasta vidine šiluma, su kitais gi - juntamas lengvas šaltukas, bent jau pirmomis susitikimo akimirkomis? Pabendravus su TV laidų vedėja Vilma Čereškiene jau nuo pirmų pokalbio minučių nejučia imu šypsotis.
Ši moteris visuomet spinduliuoja teigiamą energiją ir vidinę ramybę. Šį kartą ji mielai sutiko pasidalinti įspūdžiais apie mokyklos laikus, juolab, kad su mokyklos metais ir buvusiais klasiokais ją sieja daug šiltų prisiminimų.
Kaip prisimenate pirmuosius metus mokykloje? Koks įvykis, momentas yra įstrigęs, gyvas prisiminimuose iki šiol?
Mokyklos labai laukiau. Tai buvo šventė ir kažkoks džiaugsmingas rūpestis vienu metu. Pirmaisiais mokslo metais labiausiai prisimenu vieną įvykį – lankytis mokyklos bibliotekoje buvo galima tik tiems, kurie išlaikė savotišką skaitymo egzaminą. Per tam tikrą laiką turėjai perskaityti tam tikrą tekstą. Mokytoja su chronometru sekė ar spėji skaityti pakankamu tempu. Kiek buvo džiaugsmo, kai šį skaitymo egzaminą pavyko išlaikyti iš pirmo karto. Ir man buvo leista lankytis bibliotekoje!
Kurie metai mokykloje buvo šauniausi, o kurie blogiausi?
Prieš dvidešimt metų, ko gero, būčiau pasakiusi kurie metai buvo geresni, kurie – ne. Šiandien visas tas laikas atrodo toks nuostabus – jaunystė, su savo atradimais ir praradimais, tikra draugystė, pirmoji meilė, pirmieji laimėjimai ir pralaimėjimai…
Kurios pamokos buvo mėgstamos, kurios ne?
Esu “stipriai išreikšta” humanitarė. Dievinau lietuvių, rusų kalbos ir literatūros pamokas, istoriją, muziką (beje, baigiau dar ir muzikos mokyklą). Tačiau visiškai nesupratau algebros, geometrijos, chemijos ir fizikos. Tiesą sakant, šiuos dalykus mokiausi labai paviršutiniškai ir be didelės meilės.
Ar klasė buvo draugiška, vieninga? Gal kartu esate darę kokių nors „akcijų“, pvz. visi draugiškai išreiškėte protestą prieš kokią nors neteisybę arba kartu iškrėtėt kokį pokštą?
Mūsų klasė buvo labai vieninga. Kalbu apie tuos bendramokslius, su kuriais drauge baigėme vienuolika. Turėjom savo šventes, savo “tūsus”, šauniai pasirodydavome mokyklos renginiuose ir įvairiausiuose konkursuose. Savo klasę galėčiau įvardyti vienu žodžiu – JĖGA.
Ar buvote įsimylėjusi klasioką, mokytoją?
Kai iš Žvėryno persikėlėm į Naujininkus ir atėjau į naują mokyklą (į ketvirtą klasę), pamačiau berniuką iš paralelinės klasės. Jį įsimylėjau akimirksniu. Šeštoje ar septintoje klasėje mes jau buvom pora. Po aštuonių mokymosi metų tapome ir klasiokais. Tai buvo pirmoji mano meilė, lydėjusi iki pilnametystės.
Kaip prisimenate paskutinę klasę – šimtadienis, paskutinis skambutis, egzaminai, išleistuvės?
Šventės laukimas, svarstymai kuo pasipuošti, žinojimas, kad bus daug nuotykių, juoko…Taip ir buvo. Tiesa, paskutinį skambutį prisimenu su liūdesiu… Mergina iš paralelinės klasės nusižudė – nušoko nuo tilto į Nerį. Raštelyje parašė, kad nemato prasmės gyventi, mat mokyklos vadovybė esą atsisako rašyti rekomendaciją stojimui į aukštąją mokyklą. Sovietmečio grimasos… Nežinau ar tai tikrosios savižudybės priežastys, bet paskutinis skambutis buvo ašarotas.
Ar turėtumėte apie ką pakalbėti su buvusiais klasės draugais per visą naktį?
Be abejonės. Su jais smagu. Gera prisiminti, gera plepėti, gera žinoti, kad tai buvo tikrieji gerieji vaikystės draugai.
Ar turėjote pravardę klasėje?
Klasėje pravardės neturėjau. Nelipo jos prie manęs, o ir vardo nei sutrumpinsi, nei iškraipysi.
Ar buvo tokių mokytojų, kurių pavardę galite išpyškinti ir dabar prikelti viduryje nakties?
Rakauskienė. Tokia buvo mano mylimos mokytojos pavardė. Ji ruošdavo mane skaitovų konkursams, mokė gyvenimiškų dalykų. Nepaprastai gražios ir turtingos sielos moteris. Prisimenu ją su didžiausiu dėkingumu.
Ar bendraujate ir dabar su savo klasės geriausiais draugais?
Bendrauju su klasės draugais ir dabar. Su vienais susitinkame dažniau, su kitais – rečiau. Bet tai – visada malonu. Klasės draugė, su kuria mokykloje buvom ypatingai artimos, deja, prieš pusmetį iškeliavo Anapilin…
Ar dar sapnuojate mokyklą?
Jau nebe. Turbūt jau per daug laiko praėjo. Beje, pastebėjau, kad pastaruoju metu sapnuose jau ir nebeskraidau. O taip smagu būdavo…
Ar yra toks klasiokas, kuriam asmeniškai norėtumėte ką nors pasakyti – padėkoti, galbūt pagaliau pasakyti tai, ko nedrįsote būdami klasiokais?
Ne, viską ką norėjau pasakyti – pasakiau. Jei dar norėsiu pasakyti – taip ir padarysiu. Surasiu, kur nebūtų.
Ar Jus galima rasti Klase.lt svetainėje?
Kol kas ne, bet mielai prisijungčiau.
Ar norėtumėte klasės susitikimo?
Mes ir susitinkame kartas nuo karto. Plepam, šokam, prisimenam smagiausias ir liūdniausias akimirkas…
Ar palaikote idėją paskelbti Klasės susitikimo dieną Lietuvoje?
Kodėl ne? Labai graži iniciatyva. Skelbkime!
Eglė Zubkauskaitė
Portalas Klase.lt kartu su televizija TV1 pirmąjį rugsėjo šeštadienį skelbia Klasės susitikimo diena. Šiemet tai – rugsėjo 5oji. Portalo įkūrėjai tiki, jog šios akcijos pagalba buvę klasės draugai atras laiko susitikti, aplankyti mokyklas, auklėtojus. Ši, gal netgi labiau tinkama pavadinti, socialinė, akcija skirta visiems – tiems, kurie susitinka dažnai ir tiems, kurie retai turi laiko arba negali susiderinti tinkamiausio laiko susitikimams. Akcijos organizatoriai tikisi, jog nacionalinės dienos paskelbimas baigusiems mokyklas padės dažniau palaikyti ryšį, suartins išsibarsčiusius klasės draugus.
