„Esu dėkingas kolegai, Italijos užsienio reikalų ministrui Giulio Terzi Sant'Agata, labai dėkingas tiems, kurie pradėjo šį darbą, ypač buvusiam URM ministrui A. Ažubaliui“, - teigė URM ministras Linas Linkevičius.
„Šis istorinis, nostalgiškas ir subtilus klausimas buvo sprendžiamas jau virš 70 metų. Sugebėjome rasti sprendimą priimtiną abiem šalims. Perkeliame „Villa Lituania“ dvasią į naujas patalpas, kad galėtume ir toliau spręsti naujus klausimus ir iššūkius“, - kalbėjo URM ministras.
Lietuvos ambasados patalpų perdavimas - sustiprinto bendradarbiavimo tęstinumas
Naudodamasis proga L. Linkevičius džiaugėsi, kad 2009 metais pasirašytas sustiprinto bendradarbiavimo susitarimas, kuris neliko „popierinis“.
Italija su Lietuva labai aktyviai bendradarbiauja įvairiose srityse. Tai susiję su viso regiono saugumu. Italija prisijungs prie „Oro policijos misijos“ 2015 metais. Taip pat pradėjo veikti NATO energetinio saugumo centras, kuriame aktyviai dalyvauja Italija.
G. T. Sant‘Agate pridūrė, kad nepaisant krizės prekybiniai santykiai ir toliau auga. Pernai pasiekta rekordinė 800 mln. eurų suma. Taip pat Italija daug dėmesio skirs tarpkultūrinių ryšių vystymui.
L. Linkevičius džiaugėsi, kad ateinantys mūsų valstybės iššūkiai - Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetinės užduotys sutapo su Italijos atstovų nuomone.
G. T. Sant‘Agate pažadėjo suteikti ekspertų pagalbą, srityse, kuriose Lietuvai trūktų profesionalaus pasirengimo. Jis taip pat pabrėžė Lietuvos svarbą sprendžiant išorinius, Rytų politikos klausimus. Tai bus puiki proga priartinti šešis rytų Europos partnerius, juos dar stipriau integruojant į Europą.
Paklaustas apie Italija jaučiasi atlikusi istorinę kompensaciją, G. T. Sant'Agate pažymėjo, kad šio susitarimo svarba didžiulė ne tik Lietuvai, bet ir Italijai. "Aišku, kad jis turi simbolinę vertę, Italijos vyriausybė spręsdama šį klausimą, be abejo galvojo apie savo prestižą ir darė viską, kad Lietuvai būtų suteiktos kuo geresnės sąlygos," - džiaugėsi Italijos URM ministras.
Naujoji Lietuvos ambasada Romoje
Mūsų šalies ambasada netrukus įsikurs Italijos vyriausybės Lietuvai perleistose patalpose - prestižinėje Romos vietoje esančiuose istoriniuose Blumenstihlio rūmuose.
Garsaus italų architekto Luca Carimini XIX amžiaus pabaigoje projektuotuose rūmuose Lietuvai atitenka visas beveik 700 kvadratinių metrų ploto ketvirtasis aukštas.
Šį Italijos vyriausybės pasiūlymą nuspręsta priimti, nes jis atitiko pagrindinius Lietuvos 2009 metais suformuluotus kriterijus ambasados pastatui Romoje.
Atstovybė įsikurs žinomoje ir Lietuvos piliečiams lengvai tiek viešuoju transportu, tiek ir kitais būdais pasiekiamoje vietoje pačiame miesto centre. Patalpos puikiai tinka ambasados reikmėms, jas nesudėtinga įrengti pagal visus diplomatinėms atstovybėms keliamus saugumo reikalavimus.
Šiuo metu Lietuvos ambasada Romoje laikinai įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Viale di Villa Grazioli 9.
Lietuva 99 metus patalpomis naudosis neatlygintinai
Pagal dvišalę sutartį, beveik 9 mln. eurų vertės patalpos Lietuvai perleidžiamos 99 metams neatlygintinai naudotis su galimybe 2112 m. šį laikotarpį pratęsti. Pabrėžtina, kad remiantis analogiškais susitarimais veikia ir tokių svarbių Italijos partnerių kaip Prancūzija ar Ispanija ambasados Romoje.
Blumenstihlio rūmuose taip pat įsikūrusios ir kitos tarptautinės organizacijos.
Klausimą dėl kompensacijos už 1940 m. prarastą Lietuvos diplomatinės atstovybės pastatą "Villa Lituania" Lietuva pradėjo kelti vos atkūrus nepriklausomybę.
2002 m. Romai pripažinus, kad neišspręstas tarpukario Lietuvos diplomatinės atstovybės klausimas yra Italijos moralinė skola Lietuvai, kurią būtina kuo greičiau grąžinti, Italijos atstovai kaip kompensaciją siūlė įvairių pastatų Romos mieste. Tačiau Lietuva negalėjo priimti šių siūlymų dėl prastos statinių būklės, menko funkcionalumo ar saugumo reikalavimų neatitikimo. Blumenstihlio rūmai tenkina Lietuvos reikalavimus, tad pasiektas abiem pusėms priimtinas sprendimas
"VILLA LITUANIA" ISTORIJA
Tarpukario Lietuvos ambasados pastato įsigijimas: 1937 metai
1937 m. liepos 6 d. Lietuvos Vyriausybė įsigijo Lietuvos ambasadai Romoje skirtus pastatus ir žemės plotą Romoje, adresu Via Nomentana 116.
Šią nuosavybę – tuomet vadintą „Villa Maria Luisa“, o dabar labiau žinomą „Villa Lituania“ vardu – sudarė žemės plotas su parku (9000 kv.m.) ir pastatai. Juos Lietuva nupirko iš Giorgio Nelson Page ir Maria Luisa Roca. Komplekso vertė to meto kainomis buvo 3 mln. lirų.
1940 m. sausio 1 d. Lietuva už įsigytą ambasados nekilnojamąjį turtą buvo sumokėjusi 44.6 proc. visos turto vertės.
Pastato „Villa Lituania“ nusavinimas: 1940-1945 metai
Sovietų Sąjungos atstovybė Romoje 1940 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Italijos Vyriausybę, prašydama tarpininkauti, kadangi negalėjo išreikalauti Lietuvos ambasados pastato iš tuometinio Lietuvos diplomatinio atstovo Stasio Lozoraičio Vyresniojo. Tai užfiksuota 1940 m. rugpjūčio 21 d. Italijos užsienio reikalų ministerijos pažymoje.
Tikėtina, kad pirmi bandymai užimti „Villa Lituania“ vyko jau anksčiau, kadangi 1940 m. liepos 30 d. S.Lozoraitis su Lietuvos atstovu prie Šventojo Sosto Stasiu Girdvainiu sudarė sutartį, pagal kurią ambasados pastatas „Villa Lituania“ ir visas joje buvęs nekilnojamas turtas buvo perduotas Lietuvos atstovybei prie Šventojo Sosto.
Apie šį perdavimą 1940 m. liepos 31 d. buvo pranešta Italijos užsienio reikalų ministerijai, informuojant, kad Lietuvos diplomatinė atstovybė nuo šiol naudosis Lietuvos garbės konsulato adresu Via dei Due Macelli 9. 1940 m. rugpjūčio 14 d. Stasys Lozoraitis Italijos Vyriausybei įteikė notą, kurioje pabrėžė Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą neteisėtumą ir tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio šalyse savo statuso nekeičia.
1940 m. rugpjūčio 17 d. Italijos užsienio reikalų ministerijos pažymoje teigiama, kad S.Lozoraičiui telefonu buvo pranešta apie tai, jog Italijos Vyriausybė jo oficialią misiją laiko baigta ir tikimasi, kad Lietuvos ambasados Romoje pastatas bus perduotas Sovietų atstovybei. S.Lozoraitis atsakęs, kad nesirengia sudaryti sunkumų Italijos Vyriausybei, tačiau archyvus yra sunaikinęs, o „Villa Lituania“ yra perleidęs Lietuvos atstovybei prie Šventojo Sosto.
Sovietų Sąjungos atstovybė Romoje darė didelį spaudimą Italijos užsienio reikalų ministerijai „Villa Lituania“ klausimu. Todėl Italijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Šventąjį Sostą, prašydama įtikinti Lietuvos atstovą prie Šv. Sosto S.Girdvainį atiduoti pastatą. Pastarasis sutiko, tačiau paprašė laiko išsikraustyti ir pageidavo, kad „Villa Lituania“ raktus būtų galima perduoti ne Sovietų ambasadai, o Italijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnams.
1940 m. rugpjūčio 26 d. Italijos nunciatūra pranešė, kad Stasys Girdvainis grąžino „Villa Lituania“ Lietuvos atstovui Stasiui Lozoraičiui ir grįžo į savo ankstesnę rezidenciją. Tą pačią dieną S.Lozoraitis pranešė Italijos užsienio reikalų ministerijai, kad nenorėdamas sudaryti sunkumų Italijos Vyriausybei jis atsiėmė iš S.Girdvainio „Villa Lituania“ ir iš išsikraustė iš šio pastato:
„Noriu pabrėžti, jog apleisdamas Lietuvos valstybei priklausantį pastatą jokiu būdu nemanau pripažinti, jog Sovietų Sąjunga turi teisę jį užimti ar kokiu nors būdu atstovauti Lietuvą”, – akcentavo Lietuvos atstovas notoje Italijos užsienio reikalų ministerijai.
1940 m. rugpjūčio 27 d. Sovietų ambasados pirmasis ir antrasis sekretoriai, dalyvaujant Italijos užsienio reikalų ministerijos bei Italijos policijos atstovams užėmė „Villa Lituania“. Lietuvos atstovų nebuvo. Iš pastato buvo išgabenti baldai, automobilis ir archyvai.
1941 m. birželio mėn. Lietuvos atstovai buvo užėmę „Villa Lituania“ pastatą, tačiau Italijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo pastatą grąžinti ir jis vėl buvo perduotas Italijos užsienio reikalų ministerijai.
1944 m. Italijos vyriausybė ėmėsi ryžtingų žingsnių, siekdama išspręsti „Villa Lituania“ perdavimo klausimą Sovietų Sąjungos atstovams. Kaip teigiama tuometinio Italijos ambasadoriaus Sovietų Sąjungoje Quaroni telegramose, Sovietų užsienio reikalų liaudies komisariatas tiesiogiai susiejo Italijos ambasados Maskvoje gražinimo klausimą su „Villa Lituania“ klausimu.
1944 m. rugsėjo 3 d. Italijos užsienio reikalų ministro rašte teigiama, kad „dėl politinių priežasčių būtina kuo greičiau išspręsti „Villa Lituania“ nuosavybės klausimą ir kuo greičiau pripažinti ją Sovietų Sąjungos nuosavybe”.
1945 m. rugpjūčio 6 d. buvo pasirašytas „Villa Lituania“ perdavimo Sovietų Sąjungos nuosavybei aktas.
„Villa Lituania“ klausimas po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo
Klausimą dėl 1940 metais neteisėtai įvykdyto „Villa Lituania“ pastato nusavinimo Lietuva kėlė nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Apie tai oficialiai buvo pareikšta tiek pastatą nusavinusios Italijos, tiek jį perėmusios Rusijos valdžios atstovams.
Italija ilgai šį klausimą vertino kaip išskirtinai Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių problemą, su kuo Lietuvos Vyriausybė niekada nesutiko. Italijos Vyriausybė vadino problemą „grynai teisine“, nesutikdama su Lietuvos tvirtinimu, kad jai išspręsti reikia geranoriško politinio Italijos sprendimo, kuris atlygintų moralinę žalą, padarytą Lietuvai fašistinės Italijos Vyriausybės.
„Villa Lituania“ klausimas buvo ir yra nuolat keliamas įvairaus lygio Lietuvos ir Italijos atstovų dvišaliuose susitikimuose.
Nuo 2002 m. Italijos atstovai pripažįsta, kad neišspręstas prieškario Lietuvos diplomatinės atstovybės klausimas yra Italijos moralinė skola Lietuvai, kurią būtina kuo greičiau grąžinti.
2006 m. birželio 6 d. Lietuvos Seimas priėmė specialią rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Italijoje“. 2006 metų liepos 11 d. Lietuvos Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta pateikti Lietuvos Vyriausybei pasiūlymus dėl pozicijos derybose su Italija dėl Lietuvos diplomatinės atstovybės Romoje pastatų ir žemės sklypo.
2006 m. Italija pasiūlė svarstyti galimybę dėl dviejų XVI a. „Casali Strozzi“ pastatų esančių Romoje tarp Vatikano ir Italijos užsienio reikalų ministerijos, nuomotis už simbolinį 1 euro mokestį 99 metų laikotarpiui, su galimybe pratęsti nuomos terminą.
Vieną iš pastatų Italija siūlė dar 2003 m. – jau tada Lietuvos užsienio reikalų ministerija įvertino šį pastatą kaip netinkamą diplomatinės atstovybės veiklai: pastatas apleistas, nefunkcionalus, aplinka neatitinka diplomatinei atstovybei keliamų saugumo reikalavimų.
2008 m. Lietuva oficialiai atsisakė „Casali Strozzi“ pasiūlymo.
2009 m. pradžioje Lietuva raštiškai suformulavo ir įteikė italams kriterijus Lietuvos atstovybės Romoje pastatui.
2010 m. Italija parodė tris pastatus, kuriuos Lietuva įvertino kaip netinkančius Lietuvos atstovybei.
2011 m. „Villa Lituania“ klausimas aptartas dviejuose Lietuvos ir Italijos užsienio reikalų ministrų susitikimuose, surengtos 2 teisinės konsultacijos dėl nekilnojamojo turto ambasados Romoje pastatui.
