Mokykla atsisakė pateikti tokius duomenis ir atsidūrė teisme. O šis įpareigojo pateikti tarybos nariui išsamius asmeninius duomenis. Mokykla sutrikusi: negi Lietuvoje nebegalioja asmens duomenų apsauga ir kreipsis į Aukščiausiąjį teismą. Toks konfliktas su tarybos nariu mokyklai jau kainavo tūkstančius.
Vilkaviškio muzikos mokyklos direktoriui niūrią nuotaiką šiuo metu prasklaido akordeono garsai. O nuotaika nekokia dėl neseniai pralošto teismo vienam vietos tarybos nariui. Politikas iš mokyklos pareikalavo išsamių duomenų apie čia dirbančius darbuotojus. O konkrečiai – kiek kas uždirba.
„Tai mes jam ir pateikėme – pilnai, su visais pinigais, su kvalifikacijomis. Bet jam to nepakako. Po kiek laiko, po keletos dienų gavau raštą, kad reikia vardus pavardes įrašyti prie kiekvieno atlyginimo“, – pasakoja muzikos mokyklos direktorius Artūras Pečkaitis.
Sulaukęs tokio reikalavimo direktorius sako net sutriko: juk yra asmens duomenų apsaugos įstatymas. Atsiklausė ir darbuotojų: ar šie sutinka, kad tarybos narys gautų algų sąrašą su vardais pavardėmis.
„Na, mes, žinodami Duomenų apsaugos įstatymą, nesutikome su tuo. Tai po to dar vėl buvo paklausimai, kad jau kontrolės komitetui reikia. Tada aš atsiklausiau darbuotojų – darbuotojai nesutiko“, – sako A. Pečkaitis.
Tuomet Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Žilvinas Gelgota muzikos mokyklą padavė į teismą. Biudžeto ir kontrolės komitetams priklausančiam politikui išsamių duomenų prireikė esą kilus įtarimui, kad įstaigoje gali vykti negeri dalykai: algos neva labai staigiai ir ženkliai padidintos.
„Padariau tam tikrą analizę ir pastebėjau, kad konkrečios mokyklos išlaidos darbo užmokesčiui kyla beveik 50 procentų, kai visų kitų įstaigų buvo apie 14 procentų“, – teigia tarybos narys Žilvinas Gelgota.
Marijampolės apylinkės teismas nusprendė, kad muzikos mokykla pasielgė teisingai neduodama tarybos nariui išsamių duomenų. Politikas kreipėsi į apeliacinį teismą ir laimėjo: savivaldybių tarybos nariai esą turi teisę gauti išsamius duomenis iš biudžetinių įstaigų.
„Nenuleisti rankų, kaip būdavo anksčiau, o sukurti precedentą. Nes net Lietuvos mastu nėra tokių teismo praktikų, kad tarybos nariai kreiptųsi dėl informacijos negavimo iš biudžetinių įstaigų apie biudžeto lėšų panaudojimą“, – tvirtina Ž. Gelgota.
Nenuleisti rankų žada ir Vilkaviškio muzikos mokykla: kreipsis į Aukščiausiąjį teismą, kad šis išaiškintų, kokius asmeninius duomenis politikai turi teisę gauti, o kokių ne. Tiesa, kartą jau kreipėsi: teisėjų kolegija prašymą atmetė, tad bandys dar kartą. Savivaldybės teisininkė sako, kad biudžetinių įstaigų pinigus kontroliuoja speciali tarnyba, o ne tarybos nariai.
„Visose savivaldybėse yra Kontrolės ir audito tarnyba. Tai būtent yra ta kontrolės institucija, kuri vykdydama savo pareigas turi teisę gauti visą informaciją iš biudžetinės įstaigos vadovo. Su pavardėmis, su pilna tarifikacija ir patikrinti, nustatyti ir įvertinti“, – aiškina Vilkaviškio savivaldybės teisininkė Vilma Kolpakovienė.
Bylinėjimasis mokyklai brangiai kainavo: teismai atsiėjo per 5000 eurų. Anot mokyklos vadovo, už tokius pinigus buvo galima nupirkti naują muzikos instrumentą.
