Vabalninko apylinkėse pirmąją birželio dekadą ėmė kelti puotą vilkai. Plėšrūnai sudraskė trijų ūkininkų ganykloje rišamus veršelius.
Apdraskė pusmetinį jautuką
Pirmoji vilkų išpuolį patyrė Mockūnų kaimo ūkininkė Aiva Rauduvienė.
„Dienos tiksliai nepamenu, buvo mėnesio pradžia. Rytą, apie aštuntą valandą, nuėjau pagirdyti veršelių. Keturis buliukus rišome ganykloje palei žvyrkelį. Vienas buliukas stovėjo ir drebėjo. Pamačiau, kad jam išdraskytos šlaunys ir kaklas„, - guodėsi moteris „Šiaurės rytams“.
Jos vyras grįžo vakare, apie dvyliktą, po dienos darbų. Galbūt pravažiuodamas nubaidė plėšrūnus ir jie pabėgo, nebaigę papjauti gyvulėlio. Nusitaikė į vidutinį pusmetinį buliuką. Juos šeima augina iki pusės tonos ir parduoda mėsai.
Sužalotą jautuką šeimininkė nuvedė į pavėsį, dar suleido antibiotikų. Jautukas neėdė ir negėrė, taip ir pasimirė. Mėsa atiteko šunims. Ūkininkams gaila gyvulio ir įdėto darbo, nes niekas neatlygins patirtų nuostolių.
Pilkieji plėšrūnai jau ne vienerius metus gąsdina Biržų rajono ūkininkus, patiriančius didžiulius nuostolius.
A. Mockūnienė neabejoja, kad buliuką apdraskė vilkai. Nors pievoje pėdų nebuvo matyti, bet vyras yra medžiotojas, todėl jam pažįstamas vilkų taktikos braižas.
Ūkininkė vilkų žalą patyrusi ir 2009 metų vasarą Anuomet sudraskė daugiau kaip metų jautuką.
Vilkai į kaimą atsliūkina nuo Deikiškių miško pusės.
Suėdė veršelį prie namų
Praėjus trims paroms, vilkai sudorojo Guodžių kaimo ūkininkės Almutės Bačiulienės veršelį.
„Rytą šeštą valandą nuėjau pagirdyti veršelio, kuris buvo pririštas panamėje. Radau paliktą galvą ir priekines kojas, netoliese - išverstus vidurius. Vos prieš kelias dienas atsivestą juodmargę karvytę pasilikom auginti ir jos netekom", - skundėsi moteris. Ūkininkai laiko dvi dešimtis galvijų, reikia nuolat atnaujinti melžiamų karvių grupę.
A. Bačiulienė irgi minėjo, kad prieš porą metų vieną vasaros naktį vilkai papjovė metų amžiaus telyčią.
Aplinkui ūkį - miškai iš visų pusių, net sunku pasakyti, iš kur tie plėšrūnai ateina. Spėja, kad ne iš durpyno, o iš privačių miškelių.
Vieną suėdė, kitą paliko apdraskytą
Birželio 8 - osios naktį pilkieji pasisukiojo Narvydiškių kaime, ūkininko Einaro Janušo, turinčio 40 galvijų bandą, valdose. Veršeliai ganėsi pririšti už fermos, per kilometrą nuo sodybos.
„Rytą nuvažiavau sužiūrėti, žvilgt - nebėra poros mėnesių telyčaitės. Ogi guli patiesta, sustingusi, kailis nudirtas, viduriai išdraskyti. Parduodamas už tokią galėjau gauti pusę tūkstančio litų. Kita stovėjo ir virpėjo. Apžiūrėjęs pamačiau, kad ir toji apdraskyta. Iš užpakalinių kumpių išplėšti mėsos gabalai, perkąsta priekinė koja. Buvo matyti ir daugiau sužalojimų iš visų pusių. Sužalotąją gydome įvairiais medikamentais, gal dar atsigaus. Netoliese kaimyno miežiai pasėti, dirvoje radau dviejų vilkų dideles pėdas. Pėdsakai vedė Guodžių link. Dabar kas vakarą visus jaunesnius galvijus suvedame į tvartą, bijome palikti ganykloje„, - pasakojo ūkininkas Einaras „Šiaurės rytams“.
Jis prisiminė, kad vilkai lankėsi kaime prieš porą metų. Kaimynams tada nudaigojo apie 300 kg svėrusią telyčią, apdraskė arklį. Net dieną važiuodamas lengvuoju automobiliu ūkininkas sutikęs vilkus. „Vienas lėkė netoli kelio, pagalvojau - iš kur toks didelis šuva? Staiga sustojo, sustojau ir aš. Kurį laiką žiūrėjome vienas kitam į akis. Kai pamačiau per lauką nubėgantį kitą, supratau, kad tai vilkai", - tęsė E. Janušas.
Jaunikliai maži, puotauja tėvai
Vilkų pora jauniklių susilaukia balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Šiuo metu vilkyčiai dar maži, tūno nuo pašalinių akių kokiame užkampyje, sunkiai prieinamoje vietoje, paslėptoje irštvoje. Pusantro mėnesio amžiaus vaikus tėvai ima pratinti prie mėsiškų patiekalų. Parūpina šeimynai apmaigytų pelių, paukščių jauniklių ir kitų smulkių miško gyvūnų. Vilkyčiai auga ne dienomis, o valandomis, kai miškas lūžta nuo visokiausių patiekalų.
Naminius gyvulius plėšrūnai pagauna puldinėti, kai prakunta jaunuomenė. Tėvai tuomet vedasi kartu jauniklius į maisto paieškas ir moko juos medžioklės gudrybių. Ganyklose rišamus naminius gyvulius užpulti patogiausia ir mokytis pjauti lengviausia. Šiuo metu gyvulius pjauna neabejotinai seniai vilkai. Kartais, kai žūsta vilkė motina, tokio amato imasi senis vilkas su antramečiais palikuoniais.
Elgiasi pagal įpročius
Vilkai specializuojasi pagal mitybos įpročius. Vieni puldinėja laukinius žvėris, kiti pjauna naminius gyvulius, treti pasitenkina gaišena. Į tai būtina atsižvelgti, sprendžiant vilkų likimą. Guodžių apylinkių miškuose neabejotinai įsikūrusi naminiais gyvuliais mintančių vilkų šeima. Ji kelia pavojų arčiau miškų gyvenantiems ir gyvulius laikantiems ganyklose gyventojams.
Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos specialistės mano, kad gali būti ir daugiau vilkų išpuolių. Žalos gyventojams už plėšrūnų papjautus gyvulius niekas neatlygina. Anot jų, kai kurie jų laikytojai gali net nepranešti apie įvykius, tyliai nurašydami sunaikintą gyvulį.
Nesibaigiantys ginčai
Plėšrūnai mūsų rajono gyventojams nuostolius neša kiekvienais metais. Tačiau jų prašymai kompensuoti praradimus arba imtis protingų priemonių dėl vilkų skaičiaus reguliavimo neišgirstami.
Žemdirbiai prašo naikinti plėšrūnus, o visuomeninė organizacija „Baltijos vilkas" reikalauja uždrausti vilkų medžioklę.
Štai Aplinkos ministerija, remdamasi Ekologijos instituto skaičiais, skelbia, kad Lietuvoje gyvena apie 300 vilkų, o „Baltijos vilkas" - kad šalyje yra jų perpus mažiau.
Biržiečiai ūkininkai pritaria minčiai, kad gamtą reikia saugoti, bet, anot jų, žmogaus interesai neturi būti antraeiliai.
Pilkuosius plėšrūnus medžioti galima tik nuo rudens iki pavasario ir tik tam tikrą skaičių. Šiemet jų medžioklės sezonas prasidės spalio 15 d. (anksčiau buvo gruodžio 1 d.) ir truks iki balandžio 1 d. Pernai buvo leista sumedžioti 60 vilkų, praėjusį sezoną - 40.
Alfonsas Kazitėnas,
Rasa Penelienė
