Biržų rajone nesiliauja vilkų siautėjimas. Ūkininkai skaičiuoja patirtus nuostolius dėl išskerstų galvijų ir baiminasi, kad vilkai neužpultų į mokyklą einančių ar iš jos grįžtančių vaikų.
Vaizdas pravirkdė ūkininkę
Po vilkų puotos Nausėdžiuose liko klaikus vaizdas - pievoje gulėjo kruvini, plėšrūnų apgraužti veršeliai. 33 metų ūkininkė Irina Šakuro, pamačiusi gailiomis drėgnomis akimis į ją žiūrintį leisgyvį veršiuką, pravirko balsu. „Kai pagalvoju, kad mūsų glostytas gyvuliukas tapo lengvu grobiu plėšrūnams, kaip jam skaudėjo ir buvo baisu, nebegaliu nusiraminti", - sielojosi moteris.
Pro pradrėkstą karvytės pilvą lauk virto žarnos. Buvo aišku, jog gyvulį teks skersti, kad jis nesikankintų. Ūkininkė Irina Šakuro, per vieną naktį netekusi keturių telyčaičių, baiminasi, kad vilkai nenusitaikytų ir į vaikus. Vėliau paaiškėjo, kad tokiu būdu išlaisvinti iš kančių reikės dar vieną sužalotą gyvulį. Dvi karvytės jau buvo negyvos. Viena suėsta iki stuburo, kitai išdraskytas pilvas, nukąstos galūnės. Dar vienas veršiukas vaikščiojo apdraskytu kaklu ir kruvinomis kojomis. Jis paliktas stebėjimui tikintis, kad išgyvens.
Į pievą skubėjo ne tik ūkininkams Irinai ir Igoriui Šakuro dažnai gelbstintys Nausėdžių kaimo gyventojai, bet ir vietos medžiotojas Linas Straževičius. Jis žadėjo naktį pasaugoti bandą - galima tikėtis, kad vilkai grobio dar gali grįžti.
Per vieną naktį - penkios aukos
Septyniolika vadinamųjų „pavasarinių" 6 - 8 mėnesių amžiaus veršelių ganėsi elektrinio piemens saugomame aptvare. Gyvuliai buvo laikomi maždaug už puskilometrio nuo gyvenvietės. Tiesa, netoliese yra nedidelis beržynas. Pirmadienio rytą ūkininkei apie įvykusią nelaimę pranešė kaimynė Regina Kalkienė. Moteris lankėsi poliklinikoje Biržuose, kai sulaukė pirmojo telefono skambučio iš Nausėdžių. Buvo pranešta, kad jos veršiukai išėję iš aptvaro klaidžioja po pievą. Moteris pagalvojo, kad skambinusioji turbūt sumaišė veršelius su stirnomis. Juk žolės užtenka.
Vėliau I. Šakuro sakė sulaukusi dar vieno skambučio. Paskambinusi kaimynė pasakė, kad į jos bandą naktį buvo įsisukę vilkai. Du veršeliai negyvi, dar du teks papjauti, o dar keli apdraskyti. Nausėdžių kaimo žmonės jau ilgą laiką kentėjo nuo vilkų. Pieno ūkį turintys ūkininkai Šakuro džiaugėsi tik tuo, kad vilkai jų bandą iki šiol aplenkdavę.
Jie nebandė kokiu nors būdu saugoti veršelių, nes tikėjosi, jog vilkai nedrįs lįsti per žemai ištemptą elektrinį piemenį. Nebandė ir iškabinti raudonų vėliavėlių, kurių baidosi vilkai. Medžiotojai esą sakė, kad vilkai gudrūs ir prie visko pripranta. Beje, bandydami gelbėtis nuo vilkų veršeliai elektrinio piemens net nenutraukė - greičiausiai tvorą peršoko.
Baiminasi dėl vaikų saugumo
„Mus pamiršo Dievas, valdžia ir gamta. Kas bus, kai gyvulius suvarysime į tvartus ir plėšrūnai neberas lengvo grobio? Stirnos juk greitos. O iš mokyklos grįžtantys vaikai turi pereiti ir pievą, ir krūmus. Ar po veršelių skerdynių neteks kalbėti apie žmonių užpuolimus?" - baiminosi į redakciją kreipusis Nausėdžių kaimo ūkininkė.
Nausėdiškiai, kaip ir kiti šių kraštų ūkininkai, ne kartą yra nukentėję nuo gyvulius pjaunančių vilkų. Paskutinį kartą prieš dvi savaites vilkai papjovė šio kaimo gyventojų Sigito ir Danutės Janulių telyčią. Nukentėjusi ūkininkė I. Šakuro norėjusi parašyti prašymą savivaldybei, kad būtų įvertinta jai padaryta žala. Tačiau Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius esą leido suprasti, kad naudos iš to parašymo nebus - lėšų savivaldybėje nėra, bus daugiau „popierizmo" ir vargo nei naudos.
Veterinarijos gydytojų ūkininkai paprašė, kad jie apžiūrėtų papjautus ir apdraskytus gyvulius ir parašytų pažymą, kad jie tikrai krito nuo plėšrūnų dantų. Savininkai sakė padarytą finansinę žalą įvertinantys 2500 litų. Tačiau kaime pasėtos baimės kaina kur kas didesnė.
Tikslių skaičių „nerodo" kompiuteriai
„Šiaurės rytai" ne kartą rašė apie šią vasarą papjautas kelias dešimtis Vabalninko, Parovėjos ir Širvėnos seniūnijų gyventojų galvijų. Tačiau nėra buvę, kad per naktį vieno ūkininko banda nukentėtų taip stipriai. Jau kelios savaitės, kaip veterinarijos tarnybose nurašant kritusį gyvulį įrašomas kodas „9". Anksčiau nurodydavo priežastį „kita". Kodas rodo, jog gyvulys papjautas laukinių žvėrių.
Toks sprendimas priimtas po to, kai Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojas inspektorius Paulius Varžinskas kreipėsi į vadovybę Vilniuje prašydamas leisti žymėti atskiru kodu kritusius gyvulius, nes vilkų papjautų galvijų vis daugėja.
P. Varžinskas minėjo, kad per kelias savaites jau pažymėjo kelis nurašomus gyvulius nurodydamas kodą „9". Tačiau kiek tokių buvo tiksliai, tarnybos kompiuterinė programa nerodanti.
