Net praėjus dvidešimčiai metų, žudynių legendiniame Kauno mafiozų restorane byla išlieka tarp pačių tamsiausių Lietuvos istorijoje.
Lygiai prieš 20 metų, 1993-iųjų spalio 7-osios rytas Kaune buvo aplaistytas krauju – įvykdytas vienas garsiausių ir žiauriausių nusikaltimų Lietuvoje. Tą rytą legendiniame „Vilijos“ restorane nužudyti penki Daktarų grupuotės nariai.
Tai pirmas atvejis laikinojoje sostinėje, kai buvo sušaudyti net penki vyrai. Deja, šių masinių žudynių kaltininkai nenustatyti iki šiol.
Legendinis Kauno restoranas
Pamenu, tą dieną nuo ryto iki vakaro Kaune dideliu greičiu važinėjo policijos automobiliai kaukiančiomis sirenomis ir mėlynais švyturėliais. Atrodė, kad mieste įvykdytas masinis teroro aktas, pasikėsinta į strateginės reikšmės objektą.
Ne tik šešėlinio pasaulio atstovus, bet ir paprastus miestiečius šokiravusį ginkluotą užpuolimą tiriantys Kauno prokurorai tikėjosi bent iki dešimtųjų šio įvykio metinių rasti jo organizatorius ir vykdytojus. Tačiau pasiekti šio tikslo teisėsaugininkams iki šių dienų nepavyko, o savarankiškai tyrimą atlikę Daktarai prieš keletą metų šio straipsnio autoriui pateikė savų versijų.
2003-iųjų rudenį, praėjus lygiai dešimt metų po kruvinųjų „Vilijos“ skerdynių, tik po ilgai trukusių įkalbinėjimų pavyko prašnekinti patį Henriką Daktarą, kuris tik dėl laimingo atsitiktinumo tąsyk išvengė samdomų žudikų kulkų.
„Nors tais laikais stengiausi sugyventi ir su protingais veikėjais, ir su „torpedomis“, kai kurios „Vilijoje“ per daug išgėrusios „torpedos“ kartais būdavo visai neprognozuojamos, todėl tekdavo joms nusileisti. Bent sykį per savaitę į restoraną įsiverždavo ir būrys ginkluotų „Aro“ pareigūnų. Jie aiškindavo, kad ieško didžiausių šalies nusikaltėlių. Manęs čia jie nė sykio neaptiko, nes tuo metu paprastai jau ilsėdavausi Užliedžiuose“, – tąkart pasakojo H. Daktaras.
Anuomet dabar griuvėsiais virtusios „Vilijos“ publiką nuolat kaitino žinomi estrados dainininkai, striptizo šokėjos, humoristai, televizijos programų vedėjai. Gastroliuodamos po Lietuvą į „Viliją“ buvo užklydusios ir juodaodės legendinės vokiečių popgrupės „Boney M“ atlikėjos. Čia vieną pirmųjų praeityje populiarios televizijos laidos „Taip ir Ne“ filmavimų rengė jos autorius Arūnas Valinskas.
Plačiai „Vilijoje“ nuskambėjo ir naujametis 1995-ųjų vakarėlis, kai čia dainavusią Džordaną Butkutę apkūlė pats H. Daktaras. Tačiau jis neigė kada nors prieš atlikėją pakėlęs ranką, o Dž. Butkutė iki šiol nenoriai kalba apie incidentą su nusikalstamo pasaulio lyderiu.
Šaudė du vyrai
Pasikėsinimo į anų laikų aukščiausio rango Kauno kriminalinio pasaulio autoritetus istorija praėjus daugeliui metų darosi vis mįslingesnė. Ankstų 1993-iųjų spalio 7-osios, vėliau Vilijampolės gyventojų praminto kruvinojo ketvirtadienio, rytą į „Vilijos“ restorano administracines patalpas, kur turėjo vykti iš anksto sutartas pasitarimas, atvyko pagrindiniai Daktarų bosai: H. Daktaras, Vidmantas Gudzinskas, Vidmantas Siaurusevičius-Siauras ir Alvydas Viktoras Laurinavičius-Luras.
Netrukus čia pasirodė ir H. Daktaro asmens sargybinis Romas Lukoševičius, praeityje žinomas boksininkas, buvęs Alytaus kriminalinės įžymybės Kubės apsaugininkas Romualdas Varanavičius-Kikilis, Remigijus Vizgirdas (R. Vizgirdo-Halto sūnus), Andrius Janulevičius, „Vilijos“ administratorius Petras Bulvydas ir H. Daktaro žmonos Ramutės giminaitis Vytautas Kazakevičius. Maždaug po minutės į „Viliją“ įbėgo du ginkluoti vyrai.
Administracinio pastato prieangyje jie susidūrė su Kikiliu, išėjusiu pasidomėti po šias patalpas šmirinėjančiu nepažįstamuoju. Jį iškart pakirto iš galingo automato paleistų kulkų serija. Peržengę lavoną, šaltakraujai samdomi žudikai įsiveržė į nedidelę salę ir pradėjo šaudyti į čia esančius A. Janulevičių, V. Kazakevičių, R.Vizgirdą ir P. Bulvydą.
Pastarasis vėliau buvo nuvežtas į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę, bet mirė ant operacinio stalo.
„Mums kalbantis į kabinetą pro duris netikėtai galvą kyštelėjo kažkoks treningais vilkintis vyrukas. Pamatęs, kas yra kabinete, iškart išskubėjo į lauką, – prisiminė Henytė. – Netrukus Luras mane pakvietė į kitą, baltąją, restorano salę pasišnekėti. Tuo metu vyko intensyvios restorano priestato statybos, už durų pasigirdo kalamą skardą primenantis garsas. Anuomet buvau tikras karštakošis, todėl labai susinervinau ir pamaniau, kad teks nueiti paauklėti tuos triukšmadarius darbininkus.“
Išgirdęs šūvius H. Daktaras pravėrė kabineto duris ir apstulbo išvydęs totoriškų veido bruožų vyrą su „Kalašnikov“ automatu rankose. Henytė atsargiai uždarė duris. Žudikai jo nepastebėjo. Ne mažiau pasisekė ir A. Laurinavičiui, V. Gudzinskui, V. Siaurusevičiui bei R. Lukoševičiui.
Bokso treniruotėse įgytą žaibišką reakciją turintis R. Lukoševičius lemtingą akimirką spėjo nuvirsti už stalo ir apsimesti mirusiu. Į jį nepataikė nė viena kulka, nesužalojo ir vėliau numesti sprogmenys.
Priminė trilerio scenas
Atlikęs savo darbą, žudikų duetas nuėjo į restorano prieigose esančią automobilių aikštelę, kur jų laukė juodas BMW automobilis vogtais registracijos numeriais.
Egzekucijos pabaigoje jie į „Vilijos“ vidų švystelėjo granatą ir dar vieną galingą savos gamybos sprogmenį. Kad kas nors nemėgintų vytis, skubėdami į automobilį pro šoninius langus dar paleido kelias automato šūvių serijas. Vėliau greta Daktarų restorano esančios tuometės Kauno 24-osios vidurinės mokyklos mokytojai teisėsaugininkams pasakojo pastebėję per mokyklos stadioną dideliu greičiu lekiantį juodą BMW.
Tuo metu vyko kūno kultūros pamoka, stadione buvo būrelis moksleivių. Jie vos spėjo pasitraukti automobiliui iš kelio. Netrukus nuaidėjo galingas sprogimas.
Šį įvykį stebėję vaikai pasakojo pasijutę taip, lyg būtų pakliuvę į Holivudo kuriamo kovinio filmo sceną. Pasak jų, vienintelis skirtumas – kad juodas BMW išties milžinišku greičiu artėjo jų link.
Praėjus keliolikai minučių po įvykio prie „Vilijos“ komplekso atbėgo netoliese esančių daugiaaukščių namų gyventojai, suvažiavo būriai ginkluotų, juodomis kaukėmis veidą slepiančių „Aro“ kovotojų, kriminalinės policijos pareigūnų, ekspertų, prokuratūros darbuotojų, žurnalistų ir fotografų automobilių. Vos įžengę į nedidelę baltą salę pareigūnai išvydo stiklo duženas, kraujo klaną, ant stalo gulėjo krūva neatverstų spalio 7-osios laikraščių, stovėjo keli užsienietiško mineralinio vandens buteliukai.
Verslo magnato versija
Tais laikais Kaune sklandė kalbos, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje skandalingai pagarsėjęs kapitalizmo eros šauklys Arvydas Stašaitis ne tik puotaudavo kartu su Daktarų autoritetais, bet ir turėjo su jais bendrų verslo reikalų. Kalbėta, kad verslininkai susikirto dėl nesėkmingai „prasuktų“ bendrų reikalų, todėl nusprendė išžudyti Daktarus.
Kartą paprašytas prisiminti to meto įvykius vienas pirmųjų Kauno milijonierių A. Stašaitis šypsodamasis sakė: „Kai „Vilijos“ restorane buvo nušauti penki Daktarų žmonės, mieste pasigirdo kalbų, esą verslininkai nutarė, kad užteks bijoti ir klauptis prieš mafiją, tad nusprendė atkeršyti Daktarams. Kadangi buvau Verslininkų sąjungos prezidentas, po kelių dienų pas mane apsilankė keli Vileikos bosai su H. Daktaru priešakyje. Aš jiems paaiškinau, kad, neturėdamas su jais bendrų reikalų, šiaip sau, dėl pramogos, nešaudyčiau ir granatų nemėtyčiau. Jie išklausė, matyt, viską suprato ir be pretenzijų išvažiavo.“
TIK FAKTAI
2003-ųjų rudenį H. Daktaras minėjo, kad tik daugiau nei po metų savarankišką tyrimą atlikę Daktarai išsiaiškino, jog su šiuo pasikėsinimu yra susijęs Rimantas Zalagaitis- Zalaga ir Rimanto Ganusausko-Mongolo pusbrolis Ričardas Ganusauskas-Ganusia.
1994–1996 metais R. Zalagaitis slapstėsi Rusijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, tačiau retsykiais pasirodydavo ir Kaune.
Netrukus į Jungtines Amerikos Valstijas persikėlęs Zalaga subūrė gaują, kuri vogė prabangius automobilius ir gabeno juos į Europą. Už Atlanto įžūlaus kauniečio vadovaujama grupuotė pavogė ir į Senąjį žemyną parplukdė net 100 automobilių, kurių vertė – apie 3 milijonus JAV dolerių.
2002 metų sausį Zalagai vėl buvo uždėti antrankiai, šįsyk – Amsterdamo oro uoste. Jis buvo sučiuptas paaiškėjus, kad į Italiją bandė parplukdyti 17 kilogramų kokaino kontrabandą.
Kalbama, kad R. Zalagaitis dabar priklauso vieno netradicinio religinio judėjimo liudytojų sekėjams, o Ganusia – sėkmingai įsitvirtinęs Lenkijoje.
Dėl „Vilijos“ žudynių buvo apklausti kone visi didžiausi Lietuvos kriminalinio pasaulio autoritetai: vėliau nužudytas Ramūnas Kuzminas-Ramaškė, teisėsaugai parodymus teikęs Jonas Bielskis ir iki mirties už grotų pasiųstas Klaipėdos Gaidjurginių šulas Sigitas Gaidjurgis.
Prieš keletą metų Kauno prokurorai vyko net į Maskvoje santį garsųjį tardymo izoliatorių „Matroskaja tišina“. Čia buvo apklausiamas tuomet garsiausias Rusijos mafijos veikėjas Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas. Jis 2009 metų spalį mirė ligoninės palatoje dėl komplikacijų, kurias sukėlė užpuoliko paleisti šūviai.
