Anot moters, nuošaliau stovinti transporto priemonė gali sulaukti greta besitrainiojančių alkoholikų, narkomanų dėmesio bei agresijos.
Albina sakė, kad šie smulkūs niekšeliai tikrai neišdrįs automobilio pavogti, tačiau eidami pro šalį gali įbrėžti ar kitaip nežymiai apgadinti.
Taigi, sena vilijampolietė žino, ką sako, tad jos patarimu pasinaudojau. Patraukęs automobilį, stengiausi išlipti nepastebimas aplinkinių ir įėjau į dviem nedideliais namais sujungtą Albinos kiemą, - taip rašoma rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje „Juodosios mafijos našlės“.
Sūnus – buvęs Henytės vairuotojas
Jau 35 metus Vilijampolėje gyvenanti Albina, mandagiai pakvietusi į savo valdas, teigė, kad vos už kelių namų kadaise gyveno ir kiti su Daktarų nusikalstama gauja siejami vyrai – beveik prieš dešimtmetį staiga miręs Alvydas Viktoras Laurinavičius, pravarde Luras, ir dvidešimčiai metų nuteistas Egidijus Abarius, pravarde Goga.
Vyrą ir sūnų palaidojusi moteris neneigė, kad jos artimiausi gyvenimo žmonės taip pat glaudžiai susieti su senosios Kauno mafijos aplinka.
Paslaptingai miręs jos vyras Gediminas Beržinskas (60 m.) netgi turėjo Plikio pravardę, o staiga nuosavo namo kieme užgesęs 38 metų sūnus Saulius Beržinskas kurį laiką dirbo asmeniniu H. Daktaro vairuotoju.
Jis vairavo legendinį Henytės limuziną – anuomet daugeliui kauniečių gerai pažįstamą sidabrinės spalvos „Mercedes-Benz“ automobilį.
Pamenu, kai 2003 metų vasario pabaigoje iš „Lietuvos ryto“ redakcijos Kauno skyriaus susiruošiau vykti į pirmąjį susitikimą su H. Daktaru, manęs pasiimti tuo pačiu sidabriniu mersu atskubėjo vairuotojas.
Tai buvo Albinos sūnus Saulius. Tąsyk ramiai riedant Vilijampolės tiltu ir senosiomis gatvelėmis į susitikimą pas H. Daktarą ir šnekučiuojantis su Sauliumi jis paliko ramaus, taikaus žmogaus įspūdį.
Vyriškis pasakojo, kad praeityje aktyviai lankė bokso treniruotes, tačiau vėliau dėl širdies problemų buvo priverstas pristabdyti sportininko karjerą, todėl ėmėsi ieškoti ramesnės veiklos.
Saulius aiškino, kad vairuotojo darbas jo fizinei būklei išties tinkamas ir nereikalaujantis papildomų sveikatos resursų.
Tačiau buvo akivaizdu, kad vyras garsiųjų banditų gaujoje užima tik vairuotojo vaidmenį, nes, paprašytas pakomentuoti keletą senesnių laikų fragmentų bei įvykių, paprasčiausiai neturėjo ką pasakyti.
Tų pačių metų vasarą, kai Kaune praūžė H. Daktaro sūnaus Enriko Daktaro pirmosios vestuvės, žiniasklaidoje pasirodė nemažai fotografijų, kuriose buvo matyti, kad Saulius buvo pabrolys, o jo pamergė – vyriausioji Henos duktė Živilė Daktaraitė.
Anot Albinos, Živilė jau buvo ištekėjusi, bet per brolio Enriko vestuves jos vyras buvo Amerikoje. Kadangi Saulius buvo laikomas itin patikimu žmogumi, tad per vestuves jam teko visur lydėti H. Daktaro dukrą.
Praėjo daugiau kaip 13 metų, tačiau šiandien tarp gyvųjų Sauliaus jau nebėra. Su jo motina A. Beržinskiene susitikome 2016-ųjų birželį, praėjus tik keletui dienų po to, kai Lukiškėse bausmę atliekantis H. Daktaras išgirdo paskutinio Aukščiausiojo Teismo verdiktą, kad bus kalinamas iki gyvos galvos.
Tomis dienomis per televizijos žinias ir interneto naujienų portaluose buvo rodomi vaizdo reportažai, kaip teismo koridoriuje garsiai šaukia ir verkia blogą žinią išgirdusi H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė.
Susitikimo pradžioje Albina teigė, kad vis dar sulaukia Henytės laiškų iš Lukiškių kalėjimo.
Pamačiusi mano nustebusį žvilgsnį, kad galbūt neįtikimai skamba šis jos pareiškimas, Albina greitu žingsniu nuskubėjo į namo vidų ir po akimirkos atnešė kelis sunkiai įskaitomus, tačiau akivaizdžiai H. Daktaro ranka surašytus laiškus.
Kadangi pats praeityje esu gavęs nemažai laiškų, kurie buvo rašyti Henos ranka Lukiškių kameroje, tad visai nesunku buvo atpažinti jo rašyseną bei laiškuose pateikiamų minčių stilių.
„Laiškuose jis prisiekinėja, kad nėra kaltas dėl Gedo ir Sauliaus mirčių.
Aiškina, kad jie abu buvę geri jo draugai. Saulių jis neva gerbė, jam mašiną buvo nupirkęs ir net algą mokėjęs. O apie mane jis sakęs, kad tokių moterų daugiau nėra, ir apskritai jis mane dievina“, – apie H. Daktaro laiškų turinį kalbėjo A. Beržinskienė.
Prognozuoja gyvenimo baigtį Lukiškėse
Ji teigė, kad anksčiau pati yra aplankiusi kalėjime sėdintį H. Daktarą. Šiandien ji svarsto, kad jau, ko gero, net ir labai norėdama, negautų pasimatymo su Henyte.
„Dabar Ramutė išnaudoja visus pasimatymams skirtus limitus, – emocingai nusiteikusi ištarė Albina. – Ne kartą esu sakiusi Jadvygai (Jadvygai Daktarienei – H. Daktaro motinai), kad tie jo beviltiški maištai prieš Lukiškių kalėjimo administraciją niekur nenuves. Juk kaip tos žiurkės lindo – taip ir toliau landžios pro kameros unitazą. Be to, kam jam išvis pyktis, kai reikės visą likusį gyvenimą praleisti tame kalėjime?
Anksčiau esu jam atrašiusi, kelis kartus netgi nusiunčiau pasveikinimus ir Kalėdų, ir Naujųjų metų proga. Jis man skirtuose laiškuose aiškino, kad tokių moterų kaip aš daugiau nėra. Žodžiu, esu jam švenčiausioji mergelė Marija, su kuria jis mane ir palygino.“
,,Kaip manote, iš kur tokia H. Daktaro meilė jums?“ – paklausiau savo pašnekovės, patogiai įsitaisiusios senoviniame fotelyje tvarkingai sutvarkyto kiemo pavėsinėje.
„Sunku pasakyti. Bet galbūt po vieno įvykio jie išties rimčiau pradėjo žiūrėti į mano pasvarstymus apie Henriko ateitį, – mįslingai kalbėjo Albina. – Pamenu, kartą Ramutė apsilankė mano kieme.
Kalbant su ja apie Heną, tarsi viskas mano akyse išnyko. Pamačiau didžiulį akvariumą, kurio viduje lyg dūmai, o jame Henrikas vien tik su glaudėmis ir tarytum nardo.
Pajaučiau, kad man trūksta oro, ir matau, kad jis taip pat smarkiai dūsta. Po to mačiau tokį liuką, pro kurį Henrikas išplaukė ir tarsi iškeliavo į dausas.
Štai tokią viziją mačiau pasąmonėje. Šalia buvusi Ramutė teigė, kad kokią minutę buvau likusi tarsi be amo. Sakė, kad mano akys atrodė lyg išsprogusios.“
Tačiau moteris įsitikinusi, kad H. Daktaras gyvenimą baigs kalėjimo kameroje.
„Manau, kad Henriką toliau kažkas spaus ir spaus ,,cypėje“. Jis ten nenurims, – svarsto A. Beržinskienė. – Patikėkite, jis žino nemažai aukštų valdininkų, kurie sėdi šiltose vietose.
Neabejoju, kad jis juos pradės šantažuoti, jiems rašys laiškus. Manau, kad jo ilgai ten nelaikys. Arba galą gaus. Nebent valdžia pasikeis arba karas įvyks – tada gal viskas iš esmės pasikeis.“
***
Šiuo metu pagrindiniuose šalies knygynuose, prekybos centruose galite nusipirkti naujausią žurnalisto, rašytojo Dailiaus Dargio itin populiarią knygą ,,Kriminalinė Agurkinių odisėja”.
