Graži eilutė prie lovio. Teisus Ž. Ilgauskas: „Tegu man pabučiuoja į užpakalį“:

Jei daugiau lietuvių tauta turėtų tokių vyrų, kaip Ž.Ilgauskas, mes gyventume geriau, negu lenkai. Seniai reikėjo pasakyti tai komunistų išperoms, kurie dabar valdo mus. Tai ne tik socdemai, bet ir kubiliniai su tamsia net paties Landsbergio praeitimi, kuriam prie bolševikų KGB leido daug kartų važinėti po užsienį, ir prezidentūra, apie kurią visi žinom, ir teismai, kurie tvirtai įlipo į lovį. Jie visi laukė iki paskutinio, kad komunistai nugalės. O dabar užgrobia tiek valdžios, kad iš komunistų tiek valdžios turėjo tik pats J.Stalinas. Lietuvos komunistiniai išperos kada nori - atima lietuvių pilietybę, kada nori - duoda lietuviams tą pilietybę atgal. Ir dar komunistiškai veidmainiauja, kad, girdi žmonės patys pilietybės atsisako, kad jei atvejis atskiras, tai jis jau toks retas, kad jo ir nebūna. Pagalvokite, kiek akiplėšiškumo: juk mums komunistų išperos užgiedojo, kad atskirų atvejų pasaulyje nėra. Įdomu, iš kur mes dar Lietuvoje žinom tuos žodžius: atskiras atvejis. Juk turėtų būti draudžiami, kaip Putino propaganda. Teisingai pareiškia Ž.Ilgauskas tokiems lietuvių tautos engėjams:„Tegu man pabučiuoja į užpakalį.“

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Na, nebėr patrauklumo Viktorui, pasireiškia senatvė ,nuplikimo procesas, įsukta uodega teismuose... Geriau jau daug nekalbėti ,slėptis po rudens įvairiaspalviais lapais.

Būti patraukliam, reiškia šniurpščioti nosim ir tampyti smakrą kaip Ostapui Benderiui. Fe ...