Esu vienas iš jų. Ne iš juršėnų, iš stuobrių. „Nelinkęs“ (http://www.omni.lt/?i$9359_127772$z_259639) aš sveikinti moterų su Kovo 8-ąja ir džiaugiuosi, kad dar turiu daug to “vyriško šovinizmo”. Bet keista, velniai griebtų, nė viena iš mano geriau pažįstamų damų to nepastebi ir nekaltina manęs nedėmesingumu. Susimąstau kodėl.
Nenoriu rodyti buko proginio dėmesio sau svarbius asmenis skirstydamas pagal lytį, nenoriu būti madingai biseksualus ar europietiškai homoseksualus, nevaikštau į soliariumus (nors visai neprieštaraučiau, jeigu per internetą parodytų kokį išsamų reportažą apie mano gražaus kūno apsilankymą ten), nenaudoju vyriškos dekoratyvinės kosmetikos su užrašu „Jean Paul Gaultier“ (taip, tokia tikrai yra ir jau senokai). Norėsit, patys susirasit internete.
Vertinu tikrą, o ne kokio Juršėno arba kokios baidyklės feministės iš kompleksų ir įvairaus plauko nepasitenkinimo konstruojamą moterų ir vyrų lygybę. Tegul nebūna lytis lengvinanti aplinkybė besmegenėms vištoms ar kompleksuotiems asilams. Bet norėti tos lygybės man lyg ir nelabai reikia, daugelį artimai pažįstamų moterų ir taip vertinu kaip sau lygias ar net labiau už save, o jos iš savo pusės visai nesijaučia už mane „nelygesnės“.
Sėdžiu vakar vakare su viena iš jų kavinėje. Prie lango į apsnigtą miestą. Be progos. Atmosfera romantiškai draugiška, žvakės nedega. Per vieną pertrauką tarp temų ji man sako: „Žiūrėk, jau kelinta nešasi gėles, kokia banalybė“. Pažiūriu į ją ir matau - nereikia jai tos popierinės gėlinės lygybės, ji visai nesijaučia skriaudžiama ir tikrai neskaito feminizmo klasikių. Beje, savo srityje ji pasiekusi daugiau už mane ir aš ja didžiuojuosi.
Gal savo laimei (ar nelaimei - kokie nepadorių pažinčių horizontai atsivertų) pažįstu tik išimties vertas moteris, kurioms ir per likusius kelis šimtus metų dienų vyrų dėmesio netrūksta. Aišku noriu, kad visos jos būtų tokios - stiprios ir laisvos viduje. Bet atleiskite, Kovo 8-oji man iki šiol asocijuojasi su šlykščiom gėlėm gvazdikais (atsiprašau Juršėno, gvazdikai į jį įaugę kaip akiniai) ir girtu galantiškumu besišvaistančiais proletarais iš komunistinio debilizmo laikų.
Radęs daugmaž tinkamą atsakymą į savo kvailą klausimą, skaitau apie šiandien (!) Seime atidarytą parodą. Bet apie ją - po kelių sakinių.
Aišku, galėčiau iškviesti Juršėną į dvikovą už savo be galo svarbaus asmens orumo įžeidimą, juk jis nori kariauti. Už tas frustruotas marijas ar aušrines, kurioms dėmesio trūkumas toks pat įgimtas kaip pavydas madų žurnalų viršeliams ir pornografinių filmų aktorėms. Bet... Oho, šiandien atidaryta jo nuotraukų paroda. Ne, jis ne autorius, jis - turinys, susižavėjimo objektas. Taip, eina teisingu keliu, savęs demonstravimas juk taip nestuobriška, su vos juntamu madingai moterišku aromatu. Nekviesiu jo į dvikovą, juk šiandien jo Kovo 8-oji.
