Duodamas interviu prancūzų savaitraščiui „Le Point“, V. Orban pasakė, kad pastaruoju metu visoje Europoje kylantys ūkininkų protestai rodo, „kokia rimta problema Europai yra Ukraina, nepaisant karo“.
Ūkininkus papykino kylanti gamybos savikaina ir teisės aktai aplinkos apsaugos srityje, taip pat, jų pačių žodžiais tariant, nesąžininga konkurencija, kurią sukuria ukrainietiški grūdai ir vištos.
„Turime būti labai atsargūs, nes Ukraina yra milžiniška šalis“, – kalbėjo V. Orbanas, pridurdamas, kad glaudesni santykiai „turės didžiulį, katastrofišką poveikį Europos šalių ekonomikai, ypač žemės ūkio sektoriuje“.
Jis paragino Europos Komisiją „ginti Europos interesus nuo ukrainiečių, o ne ukrainiečių interesus nuo Europos ūkininkų“.
Palaiko santykius su Kremliumi
V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos Ukrainoje palaikantis artimus santykius su Kremliumi.
Gruodį V. Orbanas susilaikė balsuojant dėl to, kad su Ukraina būtų pradėtos derybos dėl narystės ES, balsavimo metu pasišalindamas iš salės.
Be to, jis vetavo 50 mlrd. eurų vertės ES pagalbos, kuri Kyjivui būtų suteikta per ketverius metus, paketą – šis klausimas bus sprendžiamas ketvirtadienį įvyksiančioje neeilinio ES viršūnių susitikimo metu.
Duodamas interviu V. Orbanas patvirtino, jog sekmadienį Budapeštas pateikė „kompromisinį pasiūlymą“, kad bet koks priimtas sprendimas būtų kasmet peržiūrimas.
Jis apgailestavo, kad Vengrija ES „yra viena“, o tuo tarpu likusios 26 valstybės narės „vis dar mano, kad egzistuoja karinis būdas“ išspręsti karo Ukrainoje klausimą.
„The Financial Times“ savaitgalį pranešė, kad Briuselis „parengė strategiją, aiškiai nukreiptą į Vengrijos ekonomikos silpnąsias vietas... jei Budapeštas nesutiktų atšaukti savo veto dėl Kyjivui skirtos pagalbos“, cituodamas ES pareigūnų parengtą dokumentą.
Briuselis vis dar laiko įšaldęs milijardus eurų Vengrijai skirtos ES pagalbos, kol bus išspręsti klausimai, susiję su mokslo laisvės užtikrinimu, LGBTQ bendruomenės teisių apsauga bei prieglobsčio ieškančių asmenų teisės prašyti apsaugą pripažinimu.
„Galima sakyti, kad tai šantažuotojo vadovėlis. Nė neabejoju, kad šis dokumentas yra tikras. Žinant Briuselį, jie tikrai galėtų taip pasielgti“, – sakė su Briuseliu dažnai konfliktuojantis V. Orbanas.
Jis taip pat sakė, kad, jei 2022 m. vasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JAV prezidentu būtų buvęs Donaldas Trumpas, „karo Europoje nebebūtų“.
„Taika turi vardą ir tas vardas – Donaldas Trumpas“, – pasakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
