Filosofui

Gerbiamas oponente, manau, tai begalinio mokslinio ginčo klausimas. Yra nuostatų visuma, kurią galima pavadinti "postmodernizmu" arba pavadinti kitu žodžiu, bet ji yra.

To taigi

Jūs, kas jūs bebūtumėte, metėte man gana rimtus kaltinimus. Man tiesiog įdomu, ar jums užteks drąsos išlįsti iš šešėlio, gerbiama "taigi" kaukė? Dėl savęs esu visiškai ramus - galiu įrodyti teksto autorystę, kaip ir lietuvių kalbos žinias. Ar esu išsišokėlis, ar ne - tai jūsų asmeninė nuomonė, kurios nekomentuosiu.

Nenusisnekek! Puikiai as tave pazistu, visa laika buvai issisokelis. Kas parase tai, nes tu lietuviskai nemoki???

gerbiamas Denisenko, postmodernizmas nėra mokslinė teorija ir niekada ja nebuvo, o tai kad Lietuvos studentams kišamos tik tokios knygos, tai Lietuvos problema.

jokiu postmodernizmu nepateisinsi žiniasklaidos nežmoniškumo

O galbut paprasciausiai Lietuvoje yra prastai destoma ziniasklaidos etika? Juk tai itin griezta disciplina daugelyje pasaulio saliu. As pati jau daugeli metu gyvendama uzsienyje daznai bijau atsidaryti Lietuvos ryto saita, nes tik perskaicius antrastes darosi negera...

betgi nieko naujo nepasakyta...

būtų gerai, kad kas nors parašytų magistro darbą apie tai, ką jaučia šeimos, kurių tragedijas taip po kaulelį narsto žiuniasklaida? Ką jaučia vaikai, kurių teises pažeidžia žiniasklaida, rašydama apie jų tėvus? Kaip jie gyvena? Kai laikraštis ar žurnalas žino, kad už pažeidimą blogiausiu atveju sumokės šimtą kitą, o sensacija bus. Ką jaus ta šeima, jos vaikai, kaip jie toliau gyvens, jiems dzin. Juk jei, tarkime, toks vaikas, kurio tėvus žiniasdklaida dergė, vėliau nusižudys, tai juk irgi bus medžiaga straipsniams, o tai juk pelnas, kas tas vienas kitas žmogelis vardan pelno.