Praeitą savaitę naujausioji Rusijos istorija pasipildė dar viena politine žmogžudyste. Rugsėjo 24 dienos vakare pačiame Maskvos centre šalia Vyriausybės rūmų, faktiškai – „Putinui po langais“, buvo nužudytas buvęs Dūmos deputatas, Rusijos didvyris Ruslanas Jamadajevas. Sužeistas ir kartu su juo važiavęs buvęs Čečėnijos karinis komendantas Sergejus Kiziunas. Kaip pranešama, R. Jamadajevas vyko iš pokalbio su vienu iš aukštų Rusijos Prezidento administracijos pareigūnų. Šis itin įžūliai įvykdytas nužudymas iškart tapo rezonansiniu. Be to, šis pasikėsinimas panašus į daugelį politinių nužudymų Rusijoje ir kaip anie, vargu ar bus atskleistas.
Iš pat pradžių buvo pranešta, jog žuvo kitas Jamadajevų brolis – buvęs federalinio būrio „Vostok“, dislokuoto Čečėnijoje, vadovas Sulimas (irgi Rusijos didvyris). Pirmi klaidingi pranešimai savotiškai simboliški. Broliai Jamadajevai pastaruoju metu konfliktavo su Čečėnijos „šeimininku“ Ramzanu Kadyrovu. Jau teko rašyti apie beveik anekdotišką R. Kadyrovo ir S. Jamadajevo konfliktą šių metų balandį, kai Čečėnijos prezidento kortežas nesugebėjo viename kelyje prasilenkti su „Vostok“ vadovo kortežų. Tačiau šis konfliktas – tik ledkalnio viršūnė.
R. Jamadajevo nužudymas ir S. Jamadajevo persekiojimas yra nesibaigiančių kovų už valdžią Čečėnijoje dalis. Nors R. Kadyrovo, turinčio visapusišką Kremliaus palaikymą, pozicijos yra gana stabilios, jis siekia eliminuoti bet kokią grėsmę savo vienvaldystei. Svarbu priminti, jog Čečėnijos respublikoje liko vos du federalinio pavaldumo būriai – „Vostok“ ir „Zapad“. S. Jamadajevas iki rugpjūčio pabaigos buvo „Vostok“ būrio vadovu ir net spėjo pasižymėti su savo kariais Rusijos – Gruzijos konflikto metu. Neatmetama galimybė, jog nužudyti buvo siekiama būtent jį – kaip pranešama, Ruslanas pasikėsinimo metu vairavo broniruotą savo brolio Sulimo „Mersedesą“ (tai dar viena priežastis, kodėl iš pradžių buvo klaidingai pranešta apie S. Jamadajevo nužudymą). Verta paminėti, jog visai neseniai – rugsėjo 17 dieną – Grozno mieste buvo kėsintasi ir į būrio „Zapad“ vadovo Bislano Elimchanovo gyvybę.
R. Kadyrovas kaltina S. Jamadajevą ir jo būrio vyrus žmonių grobimu ir nužudymu. Buvo netgi iškelta atitinkama baudžiamoji byla ir paskelbta federalinė S. Jamadajevo paieška, nors jis lygtai nesislapstė. Pabrėšiu, jog Sulimas taip ir nebuvo suimtas ir net, kaip jau ir minėta, dalyvavo su „Vostok“ buriu operacijoje Gruzijoje, po kurios jo paieška buvo nutraukta, o jis pats (kaip numanoma, ne be R. Kadyrovo spaudimo Maskvai) atstatydintas iš būrio vadovo pareigų.
R. Jamadajevo nužudymas truputį primena prieš du metus irgi Maskvoje įvykusį buvusio Čečėnijos prezidento, R. Kadyrovo tėvo – Achmato Kadyrovo asmens sargybinio ir po Federalinės saugumo tarnybos (FST) sparnu sukurto specialios paskirties būrio „Gorec“ vadovo Movladi Baisarovo „sulaikymą“, kurio metu tas buvo nušautas. Numanoma, kad po A. Kadyrovo žūties M. Baisarovas atsisakė tarnauti jo sūnui, kas ir lėmė jo tolimesnį likimą. Laikui bėgant „Gorec“ būrys (kaip numanoma – irgi R. Kadyrovo pageidavimu) buvo išformuotas. Dalis šio būrio vyrų kaip tik išėjo tarnauti į „Vostok“ būrį. Taip pat buvo paskelbta federalinė M. Baisarovo paieška, nors jis nesislapstydamas gyveno Maskvoje ir dosniai dalijo interviu žurnalistams. 2006 metų lapkričio 14 dieną Rusijos sostinėje jį bandė sulaikyti Čečėnijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. M. Baisarovas pasipriešino ir buvo nukautas vietoje.
Grįžtant prie R. Jamadajevo nužudymo istorijos, reikėtų paminėti, jog R. Kadyrovas suskubo atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su šiuo nusikaltimu. Jis pareiškė, jog buvęs Dūmos deputatas galėjo žūti dėl kraujo keršto, kurį neva paskelbė S. Jamadajevo pagrobtų ir nužudytų žmonių artimieji. Tuo tarpu pirmą buvo pranešta, jog buvęs „Vostok“ vadovas yra įsitikinęs, kad dabartinis Čečėnijos prezidentas yra kaltas dėl jo brolio nužudymo ir net taip pat yra paskelbęs R. Kadyrovui kraujo kerštą, kurį pažadėjo įvykdyti kai pasibaigs šventas musulmonams Ramadano mėnuo. Vėliau pats S. Jamadajevas paneigia šią žinią, bet papasakojo, jog negalėjo dalyvauti brolio laidotuvėse Čečėnijoje, nes jam buvo pranešta, kad atvykęs į respubliką jis gali būti nužudytas.
Visa ši istorija leidžia dar kartą įsitikinti, jog Rusija iš esmės pralaimėjo kovą dėl Čečėnijos ir apskritai Kaukazo. Tokiose respublikose kaip Čečėnija, Dagestanas ir Ingušija beveik nebeveikia federaliniai įstatymai, o gyvenimas vystomas pagal feodalinę paprotinę teisę. Kremlius bando slėptis už apgaulingos šio regiono stabilumo iliuzijos, kuri gali bet kuriuo metu sprogti kaip muilo burbulas. Maskva aklai palaiko savo statytinius – tokius kaip Čečėnijos prezidentas R. Kadyrovas ar Ingušijos vadovas Muratas Ziazikovas, bet šis aklas palaikymas gali pačiu artimiausiu metu tapti rimta visos Rusijos bėda. Federalinis centras nenori pripažinti, jog jau dabar šios teritorijos yra menkai kontroliuojamos, o jei kontrolė bus prarasta galutinai, tai variantų, kaip ją gražinti nebus daug. Be to, beveik neabejojama, jog Maskva ir vėl viską bandys išspręsti jėga.
