Keista kodėl niekam nerūpi kokiu pagrindu formuojama savivalda Vakarų Europos šalyse. Pavyzdžiui, kad ir Didžiojoje Britanijoje. Ten kito požiūrio esmė yra tam tikro administracinio vieneto (apylinkės) gyventojų atstovavimas miesto savivaldoje. Miesto taryba būtų atstovaujama narių, kurie savo ruožtu atstovautų mažesnius darinius ir konkrečiai jų gyventojus, bet ne partijas. Kandidatas gali priklausyti bet kuriai partijai, bet atstovauti turi savo rinkėjus.
Tiek žinių.

A. Kulakauskas išvardino daug opių klausimų, susijusių su savivaldybių rinkimais, Konstitucijos normų taikymu ir valdžios struktūra. Tačiau klausimų kur kas daugiau nei atsakymų. Konstitucijos tobulinimo darbas Lietuvoje visai apleistas, mažai vyksta diskusijų. Prieštaravimai joje buvo įžiūrimi dar priimant 1992 m. Jei visuomenė būtų labiau apsišvietusi ir reiklesnė, tai Konstitucinis Teismas jau seniai būtų palaidotas po pretenzijų lavina.

Pastaraisiais metais itin padažnėję kreipimaisi Į KT liudija, kad aukščiau išdėstytos pastabos turi labai rimtą pagrindą. Konstitucija Lietuvoje vis labiau neatitinka besivystančios visuomenės šiuolaikinių poreikių. Atsilikusi bei primityvoka ir teisės samprata, kuria vadovaujasi dauguma Lietuvos teisininkų.