Brangius dviračius šeimai nupirkusį ir juos apdraudusį solidžioje bendrovėje panevėžietį verslininką ištiko šokas ne tada, kai apšvarino vagys, bet kai ėmėsi reikalus tvarkyti su draudikais. Vyras tikina tik po nelaimės supratęs, kad draudimo kompanijai mokėjo veltui.
Gėdijasi savo patiklumo
Negalima pasitikėti garbės žodžiu, būtina atidžiai perskaityti sutartį. Tokią pamoką išmoko patyręs verslininkas, kai praradęs brangius dviračius vietoj draudimo išmokos gavo špygą.
„Pasitikėjau agentu, sumokėjau už draudimą kelis šimtus litų ir buvau ramus. Dabar man gėda dėl savo patiklumo“, – pripažįsta pavardės neišdrįsęs viešinti verslininkas.
Panevėžietis tikina buvęs draudimo agento tiesiog apvyniotas aplink pirštą: po kelis tūkstančius kainuojančius dviračius apdraudė neperspėtas, kad jos pavogus vis tiek negaus žalos atlyginimo, mat nesaugo pirkimo dokumentų.
Draudimo kompanija neigia kaltinimus. Ji tvirtina, kad klientas ieško ko nepametęs – esą konsultantas suteikęs išsamią informaciją apie paslaugą.
Sugundė nauja paslauga
Verslininkas tikina „Lietuvos draudimo“ paslaugomis susidomėjęs, kai aktyviai laisvalaikį leisti mėgstančiai šeimai nupirko tris kokybiškus ir nepigius „BMW Cruise Bike“ dviračius. Jie kainavo maždaug po 4000 litų. Tiesa, vyras sako negalvojęs apie patį turtą. Jam rūpėjo civilinės atsakomybės draudimas.
„Pradėjęs gatvėmis važinėtis su vaiku pamaniau, kad dar neturėdamas stabilių įgūdžių valdyti dviratį jis gali padaryti žalos kitiems eismo dalyviams“, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietis.
„Lietuvos draudimo“ konsultantas, su klientu susitikęs kavinėje, pasiūlė kartu su civiline atsakomybe apdrausti ir patį turtą. Vyras pamena, kaip jam buvo giriama siūloma paslauga, esą draudimas nesibaigs su namų sienomis – galios visoje Europoje.
„Buvo paminėta, kad draudimo kompanija žalą padengs netgi tada, jei vagis kavinėje nuo stalo nugvelbs telefoną, kad už pavogtą rankinuką ir jo turinį draudimo išmoka gali siekti iki 5000 litų. Maža to, turtas apdraustas net nuo vaiko iki 14-os metų vandalizmo išpuolių, tarkim, jei šis sumanytų sudaužyti televizorių“, – „Sekundei“ pasakojo verslininkas.
Tikina pasitikėjęs besąlygiškai
Panevėžietis sako iš karto suabejojęs, ar yra taip gerai, kaip sako draudimo konsultantas. Mat verslininkas tvirtina nekaupiantis daiktų, netgi nepigių, pirkimo dokumentų.
Tačiau, pasak vyriškio, draudimo agentas rimtai patikino nematantis jokių kliūčių, esą fiziniams asmenims įrodymai dėl apdrausto turto neprivalomi.
„Agentui minėjau, kad turiu daiktų, kainuojančių daugiau nei įprasta, bet nekaupiu pirkimo dokumentų. Ne kartą ir netgi ne du jo klausiau, ar dėl to nekils problemų. Jis sakė, kad viską suprato, ir „leido“ važinėtis dviračiais po visą Europą.
Buvo keista, kad nepanoro nei aprašyti draudžiamų daiktų, nei jų nufotografuoti, net nepasidomėjo, kokio išvis turto turiu“, – tvirtina verslininkas.
Vyras įrodinėja netgi turintis pokalbio liudininką – į susitikimą kavinėje su draudimo konsultantu atsivedęs ir draugą.
Verslininkas aiškina draudėju visiškai pasitikėjęs, nė nepasirūpino atsiimti draudimo poliso. Sumokėjęs beveik 500 litų metinę įmoką įsivaizdavo draudimo kompanijai pardavęs savo galvos skausmą dėl brangių dviračių.
„Man nerūpėjo jokios sutartys, jokie popieriai. Aš esu klientas, moku pinigus, vadinasi, man turi būti suteikta prašoma paslauga. O mano pageidavimas draudimo agentui buvo labai konkretus – apdrausti civiline atsakomybe ir dviračius nuo vagystės. Nebuvo nė minties nepasitikėti solidžios kompanijos atstovu“, – tikina verslininkas.
Vagis nufilmavo kameros
Kad galvos sopulio neatsikratė, vyras sako supratęs tik tuomet, kai į brangius dviračius nusitaikė sostinės vagys. Su šeima apsistojęs Vilniuje rytą atėjęs į paties įmonei priklausantį požeminį garažą neberado savo ir žmonos dviračių. Ilgapirščiai paliko tik vaikišką.
Vagių „pasirodymą“ užfiksavo name įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kaip naktį kaukėti ir pirštines mūvintys du plėšikai išlaužia laiptinės duris, nusileidžia į garažą, išsivaro dviračius ir sėdę nuvažiuoja. Iš nugarų matyti, kad važiuodami nusiplešia kaukes.
Vyriškis apie vagystę pranešė policijai. Vagių tebeieško Vilniaus 1-asis policijos komisariatas. Dviračius praradęs panevėžietis tuojau pat kreipėsi ir į draudikus.
Jam teko draudimo kompanijai paaiškinti galybę detalių ir pateikti įrodymų, netgi, atrodo, tokių absurdiškų, kad garažu naudojosi teisėtai.
Verslininkas teigę nusiuntęs patalpų naudojimo sutartį, pamokytas jį apdraudusio agento dar pridėjo ir nuotrauką, kur šeima nusifotografavusi ant nugvelbtųjų dviračių.
Kai įvykdė, rodos, visus draudikų reikalavimus, sulaukė galutinės išvados: žala nebus atlyginta. Motyvas – nėra galimybės nustatyti, kam priklauso dviračiai.
Vyras tikina tik tuomet sužinojęs esminę sąlygą draudžiant turtą nuo vagysčių: jei apdraustojo daikto vertė viršija 2000 Lt, net ir fiziniams asmenims privalu turėti jo įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
Svarsto pasitikrinti pas psichiatrą
Apstulbintas verslininkas sako negalintis patikėti, kad solidi, viena didžiausių draudimo kompanijų leido sau taip pasityčioti iš kliento. Nors ir neturi dviračių pirkimo dokumentų, vyras tikina galįs pateikti galybę kitų įrodymų, kad pavogtas turtas priklausė jo šeimai.
„Pavasarį dviračiams atlikta profilaktika. Meistras tikrai prisimintų tvarkęs du vienodus ir vis dėlto neeilinius dviračius. Dar daug žmonių galėtų paliudyti, kad turėjau tuos dviračius, matė mane ir žmoną jais važinėjančius“, – draudimo kompanijos politika įsiutino panevėžietį.
Jei būtų agento perspėtas, kad neturint pirkimo dokumentų turto draudimas vagystės atveju negalios, verslininkas tvirtina būtų nė nedraudęs ir nemokėjęs bendrovei už paslaugą, kurios negaus.
„Kokia prasmė mokėti kelių šimtų litų draudimo įmoką žinant, kad neturėdamas pirkimo dokumentų vagystės atveju sulauksiu špygos? Ėjau draustis dėl dviračių ir likau jų neapdraudęs! Gal man į psichiatrą kreiptis, jei taip nelogiškai mąstau“, – piktinosi maždaug 8000 litų nuostolį patyręs vyras.
Detalių draudikai neviešina
Panevėžietis „Lietuvos draudimui“ nusiuntė raštišką sutikimą, kad jo atvejis būtų komentuojamas žiniasklaidai. Tačiau bendrovė pareiškė to nedarysianti ir motyvavo, kad „laikosi praktikos, siekdama apsaugoti savo klientų asmeninius duomenis, konkrečių situacijų viešai nekomentuoti“.
Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė patikino, kad su nepatenkintu klientu bus susisiekta pakartotinai ir dar kartą aptartos visos aplinkybės.
„Lietuvos draudimo“ atstovė motyvuoja, kad konkrečiai dėl dviračio vagystės panevėžietis net nebuvo apsidraudęs, jam galėjo galioti tik laikina dviračio vagystės rizika, trunkanti ne ilgiau nei tris mėnesius. Be to, anot I. Žaltauskaitės, iki šiol kompanijai nėra aišku, ar pavogti dviračiai priklausė klientui.
„Dėl šios priežasties ir buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus. Toks draudiko prašymas numatytas taisyklėse, ir jis dažniausiai naudojamas, kai įtariamas sukčiavimas“, – teigė kompanijos atstovė.
Verslininkas neslepia ir iš draudimo konsultanto suprato draudimo kompanijos buvęs įvertintas kaip įtartinas klientas. Tokią poziciją panevėžietis įvertino kaip labai modernią verslo strategiją.
„Patys apgavo ir drįsta mesti šešėlį man? Jei įtaria mane bandant pasipelnyti, tegul kreipiasi į teismą, apkaltina mane viešai“, – su draudikais bylinėtis nusiteikęs apvogtasis.
Neabejoja konsultanto sąžine
Draudikai neįsipareigoja inventorizuoti, aprašyti ar kitaip surinkti įrodymų, ką apdraudžia klientas. Įvykus nelaimei šiam pačiam teks įrodinėti, kad pinigus draudimo kompanijai mokėjo ne dėl to, jog neturėjo kur jų dėti, o norėdamas apsaugoti savo realų turtą. Jam teks pateikti visus draudimo kompanijos prašomus dokumentus, būtinus turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.
„Draudžiantis viso turto neprivaloma nufotografuoti ar apžiūrėti, tačiau įvykus draudžiamajam įvykiui klientas turėtų pateikti kokią nors informaciją, įrodančią, kad
tas daiktas jam priklausė, ypač jei daikto vertė yra didesnė nei 2000 litų“, – pabrėžė I. Žaltauskaitė.
Ar čekių ir kitų pirkimo dokumentų nekaupiantis panevėžietis buvo perspėtas, kad sumokėjęs draudimo įmoką dviračių vagystės atveju nieko nepeš, kompanijos atstovė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, mat klientas ir draudimo agentas reikalus aptarė tiesiog kavinėje.
„Jei dėl draudimo paslaugos klientas būtų konsultavęsis kompanijos skambučių centre, būtų likęs pokalbio įrašas, dabar tokio nėra. Kompanijoje dirba apie 700 konsultantų, dar daug brokerių. Visų nesuseksime, bet manome, kad klientui pateikiama išsami informacija. Kiekviena save gerbianti bendrovė investuoja didelius pinigus į aptarnavimą“, – aiškino atstovė.
Ji netiki, kad ilgametis ir vienas geriausių kompanijos draudimo agentų būtų nutylėjęs esminę informaciją. Anot I. Žaltauskaitės, vien per praėjusius metus kompanija klientams atlygino apie 200 mln. Lt nuostolių. Kiek būta ginčo atvejų, kai žala nebuvo išmokėta, bendrovė duomenų nekaupia, nes, pasak atstovės, to nereikia įtraukti į buhalterinę apskaitą.
„Kai bylos atrodo įtartinos, prašome patikslinti detales, ir žmonės dažniausiai atsiima prašymus atlyginti nuostolius“, – „Sekundei“ teigė bendrovės atstovė.
Dviračiai agentui – naujiena
Dviračių netekusį panevėžietį apdraudęs „Lietuvos draudimo“ konsultantas Algis Šalkauskas sako pirmą kartą per penkiolika metų patyręs tokį nemalonumą. Jis tvirtina, esą drausdamas turtą klientas apie dviračius nė neužsiminęs. Apie juos agentas sako sužinojęs tik juos pavogus.
Pasak A. Šalkausko, žala klientui liko neatlyginta ne vien dėl nepateiktų dviračių pirkimo dokumentų. Nors draudimo konsultantas patvirtino, kad turto draudimas galioja visoje Europos Sąjungoje, vis dėlto kai kurios jos vietos kartais draudikų traktuojamos kitaip. Pavyzdžiui, jei nuvažiavus į svečius pas neapsidraudusius mamą, brolį, sesę ar bet kokį kitą giminaitį iš jiems priklausančios patalpos vagys nugvelbtų jūsų apdraustą dviratį, iš draudikų galima tikėtis nebent užuojautos. A. Šalkauskas tvirtina, kad ta pati taisyklė galioja ir įmonės akcininkų turtui.
„Kompanija neišmokėjo žalos ir dėl to, kad jis dviračius laikė savo įmonės garaže. Jei būtų pas draugą nuvažiavęs ir ten dviratį pavogę, būtų draudiminis įvykis. Bet jei turtas paliekamas pas gimines ar savo įmonės teritorijoje, kur patalpos nėra apdraustos, nuostoliai neatlyginami“, – painiavą aiškino konsultantas.
Tokie draudiko argumentai verslininką šokiruoja. Mat šalies teisės aktai aiškiai pabrėžia, kad įmonės turtas nėra akcininkų nuosavybė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
