Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Norėdama išlaikyti Bendrijos finansavimą svarbiems strateginiams projektams, Lietuva turi labai aiškiai suformuluoti savo prioritetus ir laikytis lankstesnės pozicijos – pataria ambasadorius Raimundas Karoblis, pramonininkams pristatęs naujosios Europos Komisijos prioritetus, tarp jų ir naująjį daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų planą.
Naujosios Europos Komisijos prioritetai, pasak juos pristačiusio Lietuvos ambasadoriaus, lieka tie patys – konkurencingumo didinimas, vidaus rinkos ir infrastruktūros stiprinimas. Tačiau vietoj subsidijų šalims narėms Komisija rengiasi siūlyti daugiau paskolų. Tam turėtų pasitarnauti ir lapkritį pristatytas 315 milijardų eurų investicijų planas.
Tačiau Lietuvos pramonininkams diplomatas pataria didelių vilčių dėl jo nepuoselėti – tai bus tik investicijų garantijų fondas, padėsiantis mažiau Bendrijos paramos gavusių Pietinių Europos valstybių verslui skolintis iš bankų. Fondą savo lėšomis turės sukaupti visos Bendrijos narės. Jei to nepavyks, į jį gali nuplaukti dalis Bendrijos biudžeto pinigų, skiriamų įvairioms dabartinėms finansavimo programoms.
„Pinigų yra ir jie Europos Sąjungoje yra pigūs. Problema yra tiktai ta, kad dėl tam tikrų priežasčių tie pinigai nenueina į verslo įmones, ypač į smulkaus ir vidutinio verslo, kur pinigų buvimas padėtų išjudinti ekonomiką. Idėja vietoj subsidijų teikti paskolas yra ne nauja, tačiau mūsų akcentas yra ir lieka tai, kad dėl specifinės situacijos energetikoje ir transporte, pvz., „Rail Baltica“ ar jungčių projektai , ypač dujų, kad ne visi projektai yra atsiperkantys ir kad paskolos gali nebūti patrauklios. Tuo metu vidury Europos gali būti visiškai kitaip“, – aiškina Lietuvos nuolatinės atstovybės ES vadovas R. Karoblis.
Realaus pavojaus, kad dėl naujojo plano gali būti apkarpytas finansavimas jau patvirtintiems strateginiams Lietuvos projektams, anot R. Karoblio, nėra. Tačiau juos ginti Briuselyje būtų daug lengviau, jei Lietuva turėtų labai aiškius prioritetus, dėl kurių sutaptų ir verslo, ir valstybės interesai.
„Deja, iš ambasadoriaus išgirdome ir kritiką, kaip mes silpnokai atliekame vidaus darbus, t. y. kaip deriname verslo, ūkio ir vyriausybinių institucijų poziciją. Ir dar blogiau – kartais mes kovojame su vėjo malūnais – tarp visų 28 ES valstybių atstovaujame savo individualią poziciją, o kitų valstybių yra bendra ir suderinta“, – teigia Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Pramonininkai ES atstovui išsakė ir daugybę savo rūpesčių – jiems nerimo kelia Bendrijos ketinimai toliau skaidyti geležinkelių ūkį, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai pramonei, kai kurių Vakarų valstybių ketinimai taikyti savas taisykles vežėjų darbui ir poilsiui. Ambasadorius pataria problemoms spręsti ieškoti sąjungininkų ir partnerių tarp mums artimų Centrinės ir Rytų Europos valstybių.
