Psichikos sveikatos specialistai skelbia, jog kas ketvirtas žmogus kuriuo nors savo gyvenimo laikotarpiu gali turėti psichikos problemų. Tačiau Lietuvoje psichoterapijos paslaugos kol kas nelengvai prieinamos.
Anot „Vakarų ekspreso“, ne kiekvienas lietuvis ir kreipsis į psichoterapeutą, nes privačios paslaugos brangios, o viešųjų įmonių vengs dėl galimybės pakliūti į įskaitą, ilgų eilių ar netikėjimo, kad jie gali padėti.
Suabejojo vaistų patikimumu
Mokslininkų grupės iš Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados atlikta studija, leidusi suabejoti norimu antidepresantų poveikiu, atkreipė visuomenės dėmesį į psichologinės terapijos Lietuvoje neprieinamumą.
Mokslininkai, atlikę tyrimą, paskelbė, esą antidepresantų poveikis, palyginti su placebu, nėra didesnis, o kartais net sąlygoja minčių apie savižudybę atsiradimą. Todėl padaryta išvada, kad pirmiau negu vaistai turi būti siūloma psichoterapija.
Beje, neseniai Europos vaistų agentūros farmakologinio budrumo darbo grupė, įvertinusi klinikinių tyrimų duomenis, nustatė, jog kai kurių antidepresantų vartojimas sukelia akivaizdžiai didesnę savižudybių riziką jauniems suaugusiesiems. Todėl nuspręsta, kad Europos Sąjungoje registruotų tam tikrų grupių antidepresantų preparato charakteristikų santrauka ir pakuotės lapelis turi būti papildyta nauja informacija dėl savižudybių rizikos.
Kainuoja brangiai
Tačiau Lietuvoje daugiau lėšų skiriama psichotropiniams vaistams kompensuoti nei psichologinių terapijų paslaugoms plėtoti.
Todėl gero specialisto psichoterapijos seansai daugeliui lietuvių neprieinami. Vienas seansas - nelygu daktaro stažas, populiarumas bei kvalifikacija, - kainuoja nuo 50 iki 150 litų. Privati psichologo pagalba pigesnė - apie 20-50 litų.
Tačiau, sakė psichiatras Saulius Liutkus, psichoterapinė pagalba daugelyje valstybių yra mokama. Kai kurios valstybės kompensuoja dalį šių paslaugų, tačiau jų tenka ilgokai laukti.
„Jungtinėje Karalystėje šiai sričiai skiriama daug lėšų, nes ji dažnai veiksmingesnė nei gydymas antidepresantais“, - sakė S. Liutkus.
Tačiau šios paslaugos galbūt nepasirodytų tokios brangios, jei jų kainą sulygintume su gydymui išleidžiamų medikamentų suma. Mat antidepresantai kompensuojami ne visiems pacientams. Kartais šiems per mėnesį tenka vaistams išleisti kelis šimtus litų.
S. Liutkus atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai tiems, kuriems padėtų būtent psichoterapija, medikamentinis gydymas nekompensuojamas.
Neužtenka laiko
Klaipėdos psichikos sveikatos centre darbuojasi 10 psichologų, galinčių teikti ne tik diagnostikos, bet ir psichokorekcijos paslaugą. Tačiau net 7 jų čia eina tik antraeiles pareigas. Šių specialistų pagalbą apdraustieji uostamiesčio gyventojai gauna nemokamai.
Šio centro vadovas Aleksandras Slatvickis sako, jog „pagal normatyvus“ šio skaičiaus pakanka, tačiau pagal poreikį - toli gražu ne. Tačiau specialistų, išmokytų teikti psichoterapijos paslaugą, trūksta. Be to, trūksta ir lėšų, nes valstybė papildomai šių paslaugų nekompensuoja.
Skirti kiekvieno paciento psichoterapijai po 45 ar daugiau minučių neleidžia ir psichologų krūvis - daug laiko atima ligų diagnostika. Todėl kartais apsiribojama tabletėmis, kurios slopina simptomus, tačiau slogių būsenų priežasties nepašalina.
Neša pelną
„Vakarų ekspreso“ kalbinti psichiatrai žiniasklaidos išplatintą informaciją, esą antidepresantai veikia tik kaip placebas arba net sukelia mintis apie savižudybę, vertina atsargiai.
Jų įsitikinimu, tokie teiginiai tinka nebent atvejams, kada antidepresantai skiriami ne visai pagrįstai - slogioms būsenoms, kurių priežastys išorinės, gydyti. Tikroji depresija, sakė jie, turi būti gydoma vaistais, o psichoterapija naudojama kaip pagalbinė priemonė, nes viena savaime ji dažniausiai nepadeda.
A. Slatvickio patirtis byloja, jog kartais gydant kokiu medikamentu depresija neišnyksta, tačiau pakeitus vaistą kitu - įvyksta greitas "stebuklas". "Antidepresantai - tikrai ne placebas", - įsitikinęs jis.
Vaikų psichiatras Linas Slušnys atkreipė dėmesį į tam tikras nustatytas sąsajas: kartais, kai, regis, žmogui padėjo antidepresantas, šalia buvo labai geras gydytojas. Pokalbininko nuomone, geras gydytojo žodis turi gydomosios galios.
„Jei būčiau politikas, į antidepresantų maišą įkiščiau ranką ir iš ten daugiau pinigų ištraukčiau psichoterapijai plėtoti. Pinigų yra, reikia tik juos perskirstyti. Bet kas norės atsisakyti pajamų iš antidepresantų duodamo pelno?“ - sakė jis.
Trūksta įstatymų
Psichiatras S. Liutkus, vadovaujantis Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Streso ligų skyriui Palangoje, „Vakarų ekspresui“ sakė, jog čia psichoterapinės paslaugos - individualios ir grupinės - pacientams nekainuoja, jas apmoka Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Mokėti reikia tik iš kitų rajonų atvykusiems žmonėms.
Beje, psichoterapijai čia skiriama daugiausia dėmesio, tačiau, kad ji taptų dar prieinamesnė, S. Liutkus siūlo sutvarkyti įstatymų bazę. Mat iki šiol Lietuvoje nepatvirtinta psichoterapeuto medicinos norma, jokiais teisės aktais nekontroliuojamas psichoterapeutų licencijavimas.
„Kad psichologas galėtų teikti psichoterapijos paslaugą, jis turi papildomai mokytis 3-5 metus. Bet baigus kursus jiems sudėtinga oficialiai įsidarbinti psichoterapeutais, nes nesutvarkyta ši medicinos norma“, - sakė pokalbininkas.
Genovaitė Privedienė
