• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vietoj milijonų vertų K.Žoromskio darbų muziejaus - daugiabutis?

Šviesaus atminimo garsus lietuvių dailininkas Kazimieras Žoromskis savo žmonai Kristinai yra pasakęs: „Nunešiu savo paveikslus į Katedros aikštę ir kartu su jais susideginsiu“, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.

REKLAMA
REKLAMA

Į tokią neviltį menininką pastūmėjo valdininkų neįgyvendinti pažadai atidaryti jo paveikslų muziejų.

REKLAMA

„Tąkart įkalbėjau savo vyrą šitaip nesielgti. Tačiau ši dvidešimt metų trunkanti istorija dėl muziejaus ir man, ir jam kainavo daug nervų ir jėgų. Likus vienai man labai sunku ištverti tą abejingumą ir neteisybę“, – kalbėjo dailininko K.Žoromskio žmona Kristina.

Beveik 600 K.Žoromskio Lietuvai dovanotų paveikslų iki šiol neturi savo namų.

Prie pat namo, kuriame gyveno dailininkas K.Žoromskis, sostinės valdžia buvo pažadėjusi sklypą muziejui statyti. Tačiau sunkiai sirgęs menininkas nesulaukė, kol jam duoti pažadai bus įgyvendinti.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjus vos keliems mėnesiams po tapytojo mirties 2004-aisiais, muziejui skirtą sklypą įsigijo verslininkai. Visai šalia menininko namo turėtų iškilti daugiabutis.

„Jei čia kolekcijos niekam nereikia, paveikslus teks išvežti į Niujorką, kur vyras daug metų gyveno“, – kalbėjo K.Žoromskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dailininkas K.Žoromskis į Lietuvą grįžo 1986-aisiais. Iki to laiko menininkas gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Kolumbijoje, Šveicarijoje, Austrijoje.

Beveik pusę amžiaus svetur gyvenęs ir kūręs menininkas geriausius savo kūrinius atidėdavo į rinktinę kolekciją Lietuvai. Pasak K.Žoromskienės, visa Lietuvai dovanota kolekcija vertinama milijonais JAV dolerių.

REKLAMA

1994-aisiais tuometinė Vilniaus taryba K.Kalinausko gatvėje skyrė sklypą K.Žoromskio muziejaus statybai. Šis sklypas ribojasi su namo, kuriame iki mirties gyveno K.Žoromskis, teritorija. Abu pastatus – muziejų ir dailininko namus – ketinta sujungti.

„Iš savivaldybės gavome krūvas raštų, tvirtinančių, kad šioje vietoje bus pastatytas muziejus. Buvo patvirtintos sklypo ribos, pasirašyti įsipareigojimai. Bet pažadai nebuvo ištesėti. Vyras tai labai skaudžiai išgyveno. Su tokiu melu jis negalėjo susitaikyti“, – kalbėjo menininko našlė.

REKLAMA

2004 metų balandį sunkia liga sirgęs K.Žoromskis mirė. Tų pačių metų rudenį K.Žoromskienė iš aplinkinių sužinojo, kad muziejui skirta vieta parduota. K.Kalinausko gatvėje esantį sklypą skirti muziejui buvo pažadėjusi Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija jį atidavė vienam žmogui mainais už turėtą sklypą Grigiškėse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujasis sklypo savininkas per porą savaičių žemę pardavė bendrovei „Metaloidas“. Verslininkai čia suplanavo statyti daugiabutį su mansarda ir požeminiais garažais.

„Dėl tokio projekto sunerimo ir aplinkinių namų gyventojai. Šalia esančio XIX amžiaus namo sienos skyla. Jeigu šalia išdygs namas su požeminiais garažais, gali įvykti tragedija. Tačiau nieko padaryti negalima. Šis sklypas dabar – privati bendrovės nuosavybė“, – sakė K.Žoromskienė.

REKLAMA

Bendrovė internete jau buvo paskelbusi apie parduodamus butus K.Kalinausko gatvės daugiabutyje. Tačiau jų parengtam namo projektui Vilniaus savivaldybė nesuteikė leidimo.

„Bendrovė kreipėsi į teismą, nes, jų manymu, leidimas statyboms buvo neišduotas nepelnytai.

Bet verslininkai nebuvo atsižvelgę į mūsų pastabas. Vėliau jie savo projektą pataisė, o teismas mus įpareigojo suteikti leidimą statyboms. Kada nors namas šioje vietoje tikrai bus“, – pasakojo savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas.

REKLAMA

Parengtame projekte suplanuotas penkių aukštų namas su požeminiais garažais.

K.Kalinausko gatvėje esančiame name K.Žoromskienė liko gyventi viena. Čia likusi dailininko studija, kurią apšviečia pro milžinišką langą krintanti šviesa. Optinio impresionizmo meistrui K.Žoromskiui šviesa buvo ypač svarbi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Studijoje, tarp daugybės paveikslų, saugoma ir porceliano urna su kremuoto K.Žoromskio pelenais. Ir po mirties likti tarp savo paveikslų buvo menininko valia. Erdviame name gausu ne tiktai dailininko nuotraukų bei asmeninių daiktų. Čia eksponuojama ir 40 jo kolekcijos paveikslų.

„Likusieji paveikslai perduoti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fondui. Su tais paveikslais muziejus elgiasi kaip su savo nuosavybe, skolina kitiems muziejams. Viename muziejuje teko matyti, kaip paveikslai kabo virš radiatoriaus, o jų dažai lupasi. Kas tuos kūrinius restauruos? Jie tapyti unikalia technologija, kurią žinojo tik autorius“, – jaudinosi K.Žoromskienė.

REKLAMA

K.Žoromskio muziejuje humanitarinių mokslų daktarė K.Žoromskienė planavo rengti ir edukacines programas, jaunimo vakarus. Menininko darbų ekspozicija muziejuje būtų nuolat keičiama.

„Atrodo, kad niekam Lietuvoje tokios dovanos nereikia. Kreipiausi ir į programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rengėjus, parengiau išsamų projektą „Idėjų bankui“. Bet ir jiems projektas nepasirodė reikalingas.

REKLAMA

Jei muziejus būtų įrengtas prieš dešimtmetį, jam būtų užtekę 2-3 milijonų litų. Dabar reikėtų apie 14 milijonų.

Bet juk padovanota kolekcija – didžiulės vertės! Tai – unikalaus menininko darbai.

Jeigu čia darbams vietos neatsiras, teks juos išvežti į Niujorką. Tačiau nejaugi Lietuvoje tokio meno niekam nereikia?“ – stebėjosi moteris.

K.Žoromskio paveikslai eksponuojami dvylikoje pasaulio galerijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų