Penktadalis miršta
Alytaus policijos pareigūnai tiria šių metų liepos pradžioje gimusio kūdikio sunkaus sužalojimo aplinkybes. Iškart po įvykio nei vaikelio tėvas, nei mama neprisipažino smurtavę prieš savo mažylį ar bent žinantys aplinkybes, kuriomis jis buvo traumuotas.
Kaip teigė Alytaus ligoninės medikai, į kuriuos rytą kreipėsi dviejų mėnesių kūdikio mama Giedrė (16 m.), o paskui patvirtino ir dar patikslino Kauno klinikų specialistai, sunkią galvos traumą patyręs vaikelis turėjo būti purtomas, kratomas arba daužytas ranka. Mat berniukui išsiliejęs kraujas į galvos smegenų dangalus ir akių dugną, kraujosruvomis nusėtas kūnas – sėdmenys, kojos. Tai yra, medikų teigimu, sukrėsto kūdikio sindromas. O jį sukelia tik fizinis smurtas. „Purtomo kūdikio galvos smegenys daužosi į kaukolę,“ – paprastai paaiškino Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.
Patyręs gydytojas teigė, kad iš Alytaus ligoninės atvežto kūdikio sąmonė buvo sutrikusi, vis pasireikšdavo traukuliai. Medikai ir po savaitės negalėjo pasakyti, ar po tokių sunkių traumų mažylis išgyvens. O jeigu išgyvens, tai bus neįgalus, nes tokios traumos nelieka be padarinių.
Anot gydytojo R. Kėvalo, „maždaug penktadalis taip nukentėjusių pacientų miršta, o keturiems iš penkių išgyvenusiųjų lieka komplikacijos – nuo regos sutrikimo iki visiško aklumo, raidos, psichomotorinio vystymosi atsilikimo, epilepsijos ir kitokių sunkių padarinių“.
Medikų teigimu, pastaruoju metu daugėja pačių jauniausių pacientų, patyrusių suaugusiųjų smurtą ir patekusių į ligoninę itin sunkios būklės. Vien Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje per metus gydoma apie 10 tokių mažylių. O kur dar didžiulės Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ligoninės su savo panašia liūdnąja statistika...
Kaltės nepripažino
Sveiku protu neįmanoma suvokti, kaip galima pakelti ranką prieš gyvenimą vos pradėjusį mažylį, kuris savo buvimu kiekvienuose namuose turėtų tik skatinti suaugusiųjų kuo didesnį dėmesį ir švelnumą, vis auginti rūpesčio ir globos jausmą.
Alytiškės Giedrės artimieji – mama ir močiutė, su kuriomis nepilnametė gyvena, teigė, kad jaunoji mama – rūpestinga ir dėmesinga savo sūneliui. Ji esą niekada nebuvo pastebėta blogai besielgianti su mažyliu. Nebent mėgėja išeiti kur nors pas drauges ir vaikelį palikti mamai ar močiutei.
Kad prieš mažylį niekada esą nė balso nepakeldavo, o tik pats vežiodavosi sūnelį po kiemą ir net naktimis prie jo keldavosi, liudija ir mažylio tėvo Giedriaus M. (26 m.) mama.
Tačiau Giedrius M. po skandalingo įvykio atsidūrė policijos areštinėje. Jam pareikštas įtarimas dėl sunkaus savo vaiko sužalojimo. Alytaus apylinkės teismo nutartimi Giedrius M. dabar suimtas 2 mėnesiams. Jis kol kas yra vienintelis įtariamasis, o vaikelio mama apklausta tik kaip liudytoja. Anot tyrėjų, jaunasis tėvas suimtas pagrįstai, surinkus pakankamai duomenų.
Sūneliu dalijosi
Taip mįslingai viskas vyko greičiausiai dėl to, kad šis mažylis vargu ar buvo laukiamas naujagimis, ir kai jis gimė, juo, visai dar mažučiu, abu tėvai dalijosi.
Giedrė su 10 metų vyresniu Giedriumi pradėjo artimiau draugauti prieš pusantrų metų, kai jai buvo tik 15 metų, ir greitai pastojo. Giedrės namiškiai neslėpė, kad nėščią merginą draskė dvejonės dėl motinystės: tai ji buvo įkalbinėjama vaisių naikinti abortu, tai buvo prakalbusi, kad naujagimį paliks Gyvybės langelyje. Bet kur kas dažniau nėščioji sakydavo, kad savo vaikelį gimdys ir pati augins.
Pora dar draugavo, kalbėjo apie santuoką, bandė gyventi kartu, bet galiausiai abu liko gyventi su savo tėvais skirtingose Alytaus rajono pusėse. Bet rūpestį sūneliu dalijosi abu.
Taip buvo ir nelaimės išvakarėse – Giedrius buvo išsivežęs sūnelį vienai parai pas save, į namus viename Punios seniūnijos kaime. Ten kartu gyvena ne tik vaikino mama, bet ir brolio šeima.
Kai kitos dienos vakarą kūdikis buvo parvežtas į Alytaus seniūniją jo mamai, ši kiek vėliau, perrengdama sūnelį, pastebėjo mėlynes ant jo kūnelio, bet pagalbos dar neieškojo. O kai vaikutis visą naktį buvo neramus ir beveik nemiegojo, kai jį pradėjo tampyti traukuliai, jaunoji mama sukruto – iškvietė greitąją pagalbą.
Šitaip apie įvykį sužinojo ir policijos pareigūnai, jie pradėjo aiškintis, kas sužalojo mažylį. Be dėmesio nepalikti ir visi Giedriaus namiškiai, galbūt galėję kūdikį numesti nuo lovos, išmesti iš vežimuko ar panašiai. Beje, patys mažylio tėvai iki šiol nebuvo kliuvę nei Alytaus policijoje, nei Vaiko teisių apsaugos skyriuje.
Tragedijų daugės? Anot patyrusių medikų, sukrėsto kūdikio sindromą dažniausiai išprovokuoja rizikos grupei dėl savo žalingų įpročių ar sveikatos būklės priskiriami tėvai, taip pat – tokiai pat grupei priskiriami itin jauni gimdytojai, kuriems trūksta supratimo ir kantrybės, tėvystės ir motinystės įgūdžių. Tokie tėvai dažnai nesivaldo vos vaikeliui pravirkus.
Beje, tokia padėtis nėra vien Lietuvos problema. Statistikos duomenimis, pasaulyje smurtą patiria 10–15 kūdikių iš 100 000. O štai Prancūzijoje šis skaičius dar net 10 kartų didesnis, tik dažniausiai ne prancūzų, o emigrantų šeimose.
Smurto prieš kūdikius gali tik daugėti, jeigu ir toliau daugės jaunimo, turinčio įvairių elgesio ir psichikos sveikatos sutrikimų. Mat žinomas vaikų psichiatras Dainius Pūras ir Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, dabartinė sveikatos apsaugos ministrė, dar pernai yra oficialiai paskelbę skandalingus ir nerimą keliančius duomenis: beveik pusė (!) – 41 proc. – Lietuvos moksleivių turi elgesio ir emocijų sutrikimų. O juk dabartiniai paaugliai – būsimieji tėvai. Antra vertus, jų elgesio ir psichikos problemos ne vienu atveju kilusios būtent dėl jų tėvų nederamo elgesio nuo kūdikystės.
Iš tų pusės moksleivių, anot psichiatro D. Pūro, 13 proc. jų jau galima diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus, o likusieji turi tik problemų, susijusių su psichikos sveikata. Bet toms problemoms spręsti Lietuvoje, anot D. Pūro, trūksta kvalifikuotų specialistų – vaikų psichologų ir psichiatrų, ypač vaikų globos namuose, kur gyvena nemažai psichikos sutrikimų turinčių vaikų, taip pat trūksta specialiųjų pedagogų, kurie padėtų integruotis tokiems vaikams mokyklose ir gyvenime.
Taigi per mažai dėmesio skiriama vaikų psichikos sutrikimų prevencijai – dažniau bandoma spręsti tik jau jų pasekmes. O viena iš tokių vėlesnių pasekmių ir yra prastas elgesys su savo mažyliais, abejingumas jiems, netgi „kumščio politika“.
Vaikas – ne vertybė?
Kad smurtas prieš kūdikius yra dažnas reiškinys, išduoda policijos įvykių suvestinės. Štai keli faktai tik iš pastarųjų mėnesių suvestinių.
Rugpjūčio pabaigoje į Šiaulių ligoninę buvo atvežta pustrečio mėnesio mergytė. Jai medikai nustatė supurtyto vaiko sindromą.
Dar vienas sužalotas mažylis, gimęs pernai, kone tuo pat metu buvo atvežtas į Klaipėdos ligoninę. Ant berniuko kūno buvo daugybė nubrozdinimų, sumušta galva, veidas.
Birželį dėl kaukolės pamato lūžio į Vilniaus ligoninę iš Ukmergės buvo pristatytas metukų kūdikis.
Taip pat birželį vos kelių mėnesių mažylis iš Radviliškio rajono buvo atvežtas į Šiaulių ligoninę ir paguldytas dėl kaukolės ir nosies lūžių. Iškart neabejota, kad kūdikis buvo traumuotas namie, nes jo mama skubiai pasislėpė.
Panašių įvykių nuo metų pradžios būta dar daugiau. Tai kelia nerimą ir verčia šiurpti nuo tiesos, kad vaikas tėvams per dažnai nėra didžiausia gyvenimo vertybė.
Tik faktai:
Tėvai, tyčia suluošinę savo vaikučius, keliauja už grotų. Prieš porą mėnesių Vilniaus apygardos teismas paskyrė 3 metų nelaisvės bausmę Širvintų rajono gyventojai Irinai Š. (33 m.), kuri, būdama girta, žiauriai sumušė savo 1,5 metų dukrelę – sunkiai ją sužalojo; ši mama dukrelę mušė ne vieną kartą.
Rimtų sveikatos problemų savo posūniui (7 mėn.) prieš kurį laiką pridarė ir marijampolietis Ričardas P. (tuomet 22 m.): jis sugyventinės sūnelį „ramindamas“ sužalojo iki smegenų trauminės ligos, po kurios mažylis buvo vangus, matė tik šešėlius, po sukrėsto vaiko sindromo sukeltų sveikatos padarinių tapo globos namų augintiniu. O Ričardas P. buvo nuteistas kalėti 7 metus.
Kartais dėl purtymo ir daužymo patirtos mažylių traumos baigiasi ir mirtimi, jau nekalbant apie mirtinas nelaimes, ištikusias kūdikius dėl jų tėvų nepriežiūros, girtavimo.
Gegužės mėnesį Kauno apygardos teismas pasiuntė už grotų vilkaviškietį Saulių A. (23 m.), kuriam 12 metų nelaisvės bausmė paskirta už šeimos draugės dukrelės Svajūnės (1,5 m.) nužudymą purtant, trankant ir mėtant, mat vyras buvo paliktas prižiūrėti mergytę, bet „priežiūra“ baigėsi mažiausiai 28 smūgiais mažylei į galvytę ir kitas kūno vietas.
Prieš kelerius metus savo vieno mėnesio dukrelę dėl jos verksmų kratydami, purtydami ir daužydami, spardydami nužudė klaipėdiečiai sugyventiniai Gintarė P. (23 m.) ir Dominykas J. (22 m.); moteris pasiųsta kalėti 14 metų, o vyras – 17.
2012-ųjų gruodį Lietuvos apeliacinis teismas už dukrelės (3 mėn.), kurią verkiančią tyčia visaip vartė ir purtė, kol mažylės galva atsitrenkė į stalą ir lovą, nužudymą 9 metų nelaisvės bausmę paskyrė Klaipėdos krašto gyventojui Vytautui J. (32m.).
Irena Zubrickienė
