Vietnamo nacionalinio biuro pateiktais duomenimis, šiuo metu šios šalies policija atlieka patikrinimus, ar sulaikytas asmuo nėra padaręs nusikaltimų, už kuriuos gali būti patrauktas baudžiamajam persekiojimui Vietname, ir tik po to bus sprendžiamas klausimas dėl jo ekstradicijos į Lietuvą.
Jo, kaip ir kitų asmenų ekstradicijos kitose bylose, gali trukti iki dvejų metų, teigia Generalinė prokuratūra.
„Tiksliai atsakyti negalime“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Ieva Truncienė.
Ji pripažino, kad iki tol iš Vietnamo nebuvo nė vienos ekstradicijos į Lietuvą.
Prokurorės teigimu, dėl asmens ekstradicijos Vietname sprendžia kompetentinga ministerija, o vėliau teismas priima sprendimą dėl asmens išdavimo užsienio valstybei.
Lietuva neturi dvišalės tarptautinės sutarties, numatančios ekstradiciją, su Vietnamu tokia sutartis nėra ratifikuota.
„Šiuo atveju ekstradicijos prašymas yra paremtas geros valios principu“, – sakė prokurorė I.Truncienė.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis sakė, kad vyko intensyvus bendradarbiavimas tarp jo atstovaujamos institucijos, ir Kriminalinės policijos biuro.
„Buvo keičiamasi informacija, ir asmuo buvo surastas“, – sakė Š.Rameikis.
Vietname sulaikytas asmuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekame ikiteisminiame tyrime yra įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas milijoninių Europos Sąjungos paramos lėšų sukčiavimu, dokumentų klastojimu, neteisėta įmonių veikla. Nuo 2014 metų kovo mėn. Europos Sąjungos paramos lėšų grobstymo įtariamuoju Sergejus Rachinšteinas tapęs nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, o 2015 m. balandžio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.
FNTT atliekamo tyrimo duomenimis, įtariamieji nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų Europos Sąjungos parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri buvo naudojama kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja. Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas. Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), tam, kad gautų Europos Sąjungos lėšas.
Šioje byloje verslininkas kaltinamas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2 mln. 896 tūkst. 200 eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. 430 eurų) pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį apylinkės teismas visus asmenis išteisino, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus. Bylą dėl 2000-2004 metais įvykdytų nusikaltimų pagal proceso dalyvių skundus apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
