Ji laiko ir žmonių sugadintas gražuoles vėl atgaivina, suteikdama daug džiaugsmo ir jų šeimininkams, ir, kaip tiki Dilia, pačioms lėlėms. Moteris sako, kad ji – lėlių gydytoja, o jos dirbtuvės – lėlių klinika, kurioje atgimsta ryškiausi lėles atnešusių žmonių vaikystės prisiminimai.
„Žmonės čia atneša lėles, nes jos jiems labai daug reiškia. Galbūt jas jiems dovanojo tėvai, kurie jau palikę šį pasaulį, galbūt kiti jų gyvenime svarbūs žmonės. Maža lėlė gali būti didelių prisiminimų šaltinis tiek vaikams, tiek suaugusiems“, - pasakoja ji.
Dilia netgi kaupia kai kurių lėlių medicinines knygutes. Anot jos, dažniausi lėlių negalavimai – sutrikęs veikimo mechanizmas, pažeistos blakstienos ir plaukai, veido ir kūno sužeidimai. Moteris juokauja, kad ji teikia oftalmologijos, kardiologijos, ortopedijos ir net plastinės chirurgijos pagalbą lėlėms.
„Jaučiuosi laiminga, nes mano Kalėdų Senelio lėlė man tokia ypatinga. Džiaugiuosi, kad ją pavyko sutaisyti. Paliksiu ją savo vaikams. Kai manęs čia nebebus, jiems lėlė prisimins apie mane“, - džiaugiasi viena klientė Graciela Serrato.
Dalis čia atnešamų lėlių būna išties sunkiai sužalotos, tad kai kurias jų tenka kantriai taisyti net ir mėnesį. Anot ponios Dilios, brangiausiai jos – lėlių gydytojos paslaugos – atsiėjo apie 200 dolerių.
