Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) surengė posėdį, kuriame buvo paliestas priverstinių nemokamų viešųjų darbų administracinių teisių pažeidėjams skyrimo klausimas. Kadangi Lietuvoje taikomos kelios tarptautinės sutartys, reguliuojančios priverstinio ar privalomo darbo draudimą, TTK bandė išsiaiškinti, ar siūloma pataisa įstatyme apie viešuosius darbus neprieštaraus šiems tarptautiniams teisiniams aktams.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjos Ritos Varanauskienės teigimu, viešieji darbai – išties aktuali tema, o posėdis buvo surengtas preventyviais tikslais.
Posėdyje buvo apsikeista kompetentingų institucijų atstovų nuomonėmis, išsakytos abejonės, padarytos hipotetinio lygmens prielaidos ir pateikta informacija, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre nebuvo precedentinių bylų, kuriose priverstinio viešųjų darbų skyrimo įstatymas prieštarautų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. „Vokietijoje toks modelis taikomas, todėl, matyt, viskas yra tvarkoje“, – teigė Vidaus Reikalų ministras Raimundas Palaitis.
„Strasbūro teismas daugeliu savo sprendimų remiasi JT Tarptautinės darbo organizacijos konvencija, pagal kurią priverstiniai darbai gali būti skiriami, jei patenkinamos dvi sąlygos. Asmuo jau turi būti pripažintas kaltu ir viešuosius darbus jam turi skirti teismas, taip pat viešieji darbai turi būti prižiūrimi valdžios institucijų. Pagal šią konvenciją draudžiama samdyti privačias įmones“, – naujienų portalui Balsas.lt pasakojo Rita Varanauskienė. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje kol kas daugelis įmonių, užsiimančių viešųjų darbų organizavimu, yra ne valstybinės. „Manau, su laiku šį klausimą galima išspręsti“, – komentavo R. Palaitis.
Vyriausybė atidėjo svarstymą dėl privalomų viešųjų darbų be asmens sutikimo pataisos priėmimo. TTK iškėlė šią iniciatyvą, kurią toliau spręs Seimas. Anot Vidaus Reikalų ministro, tai yra politinis klausimas ir Seimo nariai turi politiškai apsispręsti. „Nematau jokių teisinių problemų, nors ir galima šią pataisą įvairiai traktuoti“, – teigė jis.
Naujienų portalui Balsas.lt R. Palaitis papasakojo, kad pati pataisos dėl viešųjų darbų skyrimo idėja kilo po susitikimų su rinkėjais, kurie prašė sutvarkyti betvarkę. Situacija tokia: žmogus, tarkime, užsiima kontrabanda ir per dienas pardavinėja cigaretes turguje. Policija jį sučiumpa, surašo protokolą ir skiria administracinę baudą, nes cigarečių kiekis nedidelis. Pažeidėjas tos baudos nemoka, turto jis neturi, todėl iš jo neįmanoma nieko išieškoti. Lietuvoje nesumokėtų baudų suma siekia milijonus litų, o didžiausia užfiksuota administracinių baudų suma vienam žmogui – 515 000 litų.
„Pagal mūsų įstatymus reikia asmens sutikimo, kad galima būtų skirti jam viešuosius darbus. O jis nesutinka. Areštas – ne išeitis, nes areštinės ir taip pilnos žmonių. Dar tą nemokantį baudos pažeidėją išlaikyti areštinėje? Išeitis viena – tegul bent atidirba, tuomet neturės laiko turguje kontrabandines cigaretes pardavinėti“, – piktinosi ministras. Anot jo, ši pataisa būtų rimta kovos su kontrabanda priemonė. Bausmės neišvengiamumas suveiktų kaip stimulas ir sulaikytų pažeidėjus nuo nusikalstamų veiksmų.
Atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyra Baltutytė išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Lietuvoje gali kilti šios pataisos taikymo problemų. „Europos Žmogaus Teisių Teismas stebi ne tik, kaip yra sureguliuoti, bet ir kaip taikomi įstatymai“, - pabrėžė ji. Be to, viešieji darbai turėtų būti skiriami teismo, laikantis teisingo proceso garantijų. Taigi, keičiant baudą į viešuosius darbus be sutikimo, teismas turėtų vertinti ir baudos skyrimo pagrįstumą, o tai kol kas nenumatoma. Vertėtų atsižvelgti ir į Baudžiamojo kodekso nuostatas, kuriose numatyta, kad viešieji darbai kaip bausmė skiriami tik asmens sutikimu.
