Kiekvienais metais Lietuvos migracijos tarnybų darbuotojai sulaukia vis daugiau trečiųjų šalių piliečių prašymų pratęsti ar išduoti leidimus gyventi Lietuvoje. Tačiau viešųjų paslaugų srityje dirbantys specialistai atskleidžia, kad jiems trūksta žinių apie Lietuvos imigracijos politiką bei imigrantams kylančias integracijos problemas.
Kadangi dauguma legaliai darbo ar šeimų susijungimo pagrindu imigravusių asmenų pirmiausia kreipiasi į įvairias institucijas, siekdami susitvarkyti visus privalomus dokumentus, VšĮ Socialinės partnerystės fondas Magnum Bonum atliko neformalią viešojo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų apklausą, kuria siekiama įvertinti savivaldybių socialinių paslaugų centrų, darbo biržų ir migracijos institucijų darbuotojų žinias apie trečiųjų šalių piliečių integraciją, imigracijos politiką. Absoliuti dauguma apklaustųjų neigiamai atsakė į klausimą, ar jiems pakanka žinių apie trečiųjų šalių piliečių imigracijos politiką bei integracijos problemas. Taip pat didžioji dauguma apklaustųjų nurodė, kad jiems trūksta teisinių žinių bei psichologinio pasirengimo, kuris padėtų dirbant su trečiųjų šalių piliečiais.
2012 m. pradžioje VšĮ Socialinės partnerystės fondas Magnum Bonum pradėjo vykdyti mokymų projektą „Valstybės tarnautojų ir viešųjų paslaugų teikėjų įvairovės valdymo kompetencijų stiprinimas“ (Nr. EIF/2011/5/21/PG/3/1), kuriuo siekiama palengvinti trečiųjų šalių piliečių integracijos sąlygas, gerinant viešųjų paslaugų teikėjų įvairovės valdymo kompetencijas.
Projekte „Valstybės tarnautojų ir viešųjų paslaugų teikėjų įvairovės valdymo kompetencijų stiprinimas“ trejus dviejų dienų trukmės mokymus vedęs VšĮ Socialinės partnerystės fondo Magnum Bonum teisininkas Andrius Šiaudinis pastebi, kad nepaisant to, jog renginiuose dalyvavę darbo biržų, socialinių paslaugų centrų bei migracijos poskyrių darbuotojai gana dažnai susiduria su trečiųjų šalių piliečiais, integracijos klausimas jiems – tabu. Imigracija kaip procesas nėra nuneigiama, tačiau integracija daugeliu atvejų suvokiama siaurai, į ją žvelgiama kaip į potencialią grėsmę ir vengiama giliau nagrinėti. Inicijuotose diskusijose apie integracijos sąlygų gerinimą pastebimas stiprus problemos neigimas, struktūrinių problemų ignoravimas. Liūdna, tačiau integracija traktuojama kaip paties migranto asmeninis reikalas, pamirštant priimančiosios visuomenės pastangų svarbą. Panašios nuotaikos vyravo beveik visose vykdytų mokymų grupėse, ypač pirmose mokymų dalyse.
Vis dėl to projekto metodininkė Monika Viščinytė pasidžiaugė, kad vėliau gauti dalyvių atsiliepimai suteikė optimizmo – pasidalydami mokymų metu įgyta patirtimi jie teigė, kad dalyvavimas projekte suteikė galimybę giliau ir struktūriškiau pažvelgti į integracijos problemas, peržvelgti savo taikomus stereotipus ir išankstines nuostatas.
Projekto metu įvyko trys dviejų dienų mokymai, kuriuose dalyvavo socialinių paslaugų centrų ir skyrių darbuotojai, migracijos institucijų bei darbo biržų atstovai. Dalyviams buvo sudaryta optimali 16 valandų trukmės mokymų programa, apimanti teorines paskaitas ir praktinius užsiėmimus. Intensyvių mokymų metu dalyviai nagrinėjo diskriminacijos mechanizmų kūrimosi ir egzistavimo prielaidas, aptarė užsienio šalių migracijos politikos gerąją patirtį, dalyvavo interaktyviuose užsiėmimuose, klausė paskaitas apie trečiųjų šalių piliečių integracijos teisinius bei psichologinius aspektus.
„Tikimės, kad šie mokymai viešųjų paslaugų srityje dirbantiems specialistams padės prisitaikyti prie kintančios Lietuvos situacijos. Juk tikėtina, kad pastaraisiais metais išaugę emigracijos iš Lietuvos srautai ateityje didės, iškreipdami šalies demografinę struktūrą ir sudarydami sąlygas darbo jėgos, ypač, aukštos kvalifikacijos specialistų, stygiui. Tuo tarpu imigracijos mastai, kurie bent iš dalies kompensuotų emigravusių gyventojų skaičių, labai maži, o gyventojai imigrantus vertina negatyviai. Tai gali tapti rimta kliūtimi darbo migrantų integravimui ir darbo jėgos balanso išlaikymui ateityje“, - sako A.Šiaudinis.
2010 m. Tarptautinės migracijos organizacijos ir Europos migracijos tinklo užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog dauguma (58 proc.) Lietuvos gyventojų imigraciją vertina negatyviai. Labiausiai prieš darbo migrantus nusistatę pensininkai, tarnautojai, darbininkai. VšĮ Socialinės partnerystės fondo projektų vadovė Lina Buinevičiūtė teigia, kad šalyje įprasta manyti, jog migrantai sukuria grėsmę darbo vietų skaičiui, lietuvybei, didina socialinę naštą Lietuvos piliečiams. Kalbėdami apie imigrantus, žmonės linkę apibendrinti ir vertinti itin plačią kategoriją, apimančią tiek legalius ir nelegalius imigrantus, tiek prieglobsčio prašytojus, tiek seniai Lietuvoje įsikūrusių etninių mažumų atstovus, tačiau dažniausiai jie neturi realios bendravimo su migrantais patirties.
Projektas įgyvendinamas vykdant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinės 2011 m. programos prioritetą „Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Iš viso jam įgyvendinti buvo skirta 59 533,52 Lt. Projektas baigiasi 2012 m. birželio 30 d.
Užs.nr. 2371
