Sostinės prokurorai Aukščiausiajame Teisme apgynė viešąjį interesą ir nemažo daugiabučio namo gyventojams grąžino tai, kas jiems ir taip priklausė dalinės nuosavybės teise, tačiau buvo neteisėtai parduota iš varžytinių, – namo inžinerinius tinklus.
Yra sostinėje tokia 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrija (GNSB), kuri 1993 metų rugsėjį įregistravo savo įstatus. Juose įtvirtinti svarbiausi dalykai: kad bendrija – tai fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis jos narius aprūpinti butais, ir kad gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kurią jie įgyja išmokėję pajų. O bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – bendroji dalinė nuosavybė. 2002-ųjų sausį Registrų centre šios bendrijos vardu buvo įregistruota elektros tinklų žemos įtampos požeminė elektros kabelio linija.
Tų pačių metų gegužę, siekiant užtikrinti kreditoriaus AB „Lithun“ reikalavimus, buvo areštuotas jo skolininkės, 91-osios GNSB, turtas – minėtoji kabelio linija ir kitas nekilnojamasis turtas – vandentiekio tinklai ir šuliniai, kanalizacijos tinklai ir šuliniai. Dar po penkerių metų, 2005-ųjų gegužę, šie inžineriniai tinklai iš varžytinių buvo parduoti UAB „Naigeda“, kuri netrukus juos užregistravo Registrų centre. Tuomet „Naigeda“ ir „Lithun“ sudarė susitarimą dėl inžinerinių tinklų įkeitimo pastarajai bendrovei ir įformino hipotekos lakštą.
Ar galite įsivaizduoti, kad daugiau kaip pusšimčio butų savininkams bendrai priklauso laiptinės, liftai, o štai inžineriniai tinklai – ne? Ar gali be jų funkcionuoti gyvenamasis namas, tenkinami gyvybiškai svarbūs gyventojų poreikiai? Jeigu abejojate, paklauskite statybos bendrovės vadovo, ar pavyktų priduoti naudoti gyvenamąjį namą be inžinerinių tinklų – elektros, vandentiekio, kanalizacijos.
Prokurorai teisingą atsakymą žinojo. Gindamas viešąjį interesą, sostinės vyriausiasis prokuroras su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės 1-ąjį teismą, prašydamas pripažinti, kad inžineriniai tinklai yra esminės daugiabučio gyvenamojo namo dalys. Ir jie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Teismo buvo prašoma išreikalauti inžinerinius tinklus iš neteisėto „Naigedos“ valdymo ir panaikinti arba pripažinti negaliojančiais juridinius aktus, kuriais buvo pažeistos tikrųjų savininkų teisės ir teisėti interesai.
Tačiau pernai birželį teismas vyriausiojo prokuroro ieškinį atmetė. Mat nusprendė, kad inžineriniai tinklai, dėl kurių bylinėjimasi, „fiziškai neišsidėstę namo bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, o yra išoriniai lauko“. Dar vienas argumentas – elektros, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai buvo nutiesti anksčiau nei užbaigta gyvenamojo namo statyba.
Vilniaus apygardos teismo, kuriam vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomonė buvo kitokia. Kolegija panaikino žemesniojo teismo sprendimą ir priėmė naują, kuriuo patenkino prokuratūros ieškinį.
Tačiau tai dar nebuvo galas. Dėl namo inžinerinių tinklų susikovusios pusės vėl susitiko teisme – „Naigeda“ padavė kasacinį skundą. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Kolegija konstatavo, jog tam, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas tinkamu, neužtenka jį pastatyti. Be energijos, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir kitų inžinierinių tinklų pastatas netenkina gyventojų būsto poreikių. Inžinierinė įranga yra suprojektuota, pastatyta ir naudojama vandens, elektros tiekimui daugiabučiam gyvenamajam namui ir nuotekų šalinimui iš jo užtikrinti; tai yra įvadai, jungiantys gyvenamojo namo vidaus tinklus su skirstomaisiais tinklais, neturintys kitos tikslinės paskirties.
Visai logiška. Gyventi tokiame name be elektros, vandens, šilumos būtų neįmanoma. Kita vertus, inžineriniai tinklai juk tam ir tiesiami – jie nereikalingi atskirai, patys sau.
„Džiaugiamės apgynę viešąjį interesą – daugiabučio namo gyventojams padėję susigrąžinti tai, kas jiems teisėtai priklausė, – sakė Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius. – Visuomenė turėtų žinoti, kad prokuratūros veikla neapsiriboja baudžiamuoju persekiojimu, kardomųjų priemonių skyrimu ar bylos siuntimu į teismą“.
Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad tinkamas daugiabučių namų naudojimas ir išsaugojimas – ne tik privatus jų savininkų, bet ir viešasis interesas, o sprendžiamas ginčas dėl namo eksploatavimui būtinų inžinerinių tinklų atitinka viešojo intereso gynimo kriterijus. Pasak G. Bernotavičiaus, šios bylos baigtis bus labai vertinga prokurorų praktikai ginant viešąjį interesą.
