Asta VOLKOVAITĖ
Paviešinus pareigūnų, politikų ir kitų asmenų deklaracijas, valstybės kontrolieriai prabyla apie neištaisytas deklaravimo ydas, o neteisėtai praturtėjusius asmenis gaudantys prokurorai pripažįsta, jog neteisėtoms pajamoms įteisinti vis dar galima surasti įvairių būdų. Pasirodo, tikrąją savo turto padėtį ir pajamų šaltinius galima lengvai nuslėpti.
Viena istorija
„Esu iš tų, kurie privalo savo turtą ir pajamas deklaruoti Mokesčių inspekcijoje. Tai darau jau ne pirmus metus, tik kaskart vis labiau nesuprantu kam. Pirmąsyk deklaruodamas ėjau pas specialistą ir darėme tai kartu. Aišku, nesiruošiau tam iš anksto, tad viską sakiau „iš lempos“ – daugmaž. Manau, taip daro dauguma, nes netikiu, kad atsiras daug žmonių, kurie turi laiko tam ruoštis – sėdėti porą dienų, rinkti dokumentus, tikrinti turto vertę, skolas ir panašiai. Nekilnojamasis turtas buvo pirktas prieš keletą metų, kitas paveldėtas irgi seniai. Iš kur man žinoti dabartinę jų vertę? Pasakiau apytikslę. Kadangi jau esu nebe piemuo, galbūt šiek tiek padauginau pinigines santaupas ir turimo kilnojamojo turto vertę. Dėl viso pikto. Kas patikrins, kiek per 10 metų susitaupiau ir iš ko? Turėjau kelias paskolas banke, bet irgi nebeatsiminiau, kokia tiksli suma tuo metu buvo likusi. Pamatęs, kad deklaraciją pildantis darbuotojas nekreipia dėmesio į mano blaškymąsi, netgi ragina sakyti apytiksliai, skolų sumą irgi truputį padidinau. Pridėjau dar ir skolas fiziniams asmenims. Vėl dėl viso pikto, juk ką gali žinoti, kas bus ateityje, juolab kad įrodyti turimas skolas niekas neprašė.
Vėlesniais metais tiesiog išsitraukdavau seną turto deklaraciją ir „iš akies“ ją pakoreguodavau. Kadangi gaunu ir neoficialių pajamų, dėl viso pikto vis padidindavau skolas. Aišku, proto ribose. Nemanau, kad esu vienintelis toks „protingas“, supratęs, kaip nelegalias pajamas paversti skolomis ir legalizuoti. Svarbu gerai apgalvoti savo pirmąją deklaraciją, o paskui žiūrėti, kad apetitas netaptų per didelis. Nors, jei nesusiprotėjai iš karto, kiek žinau, trejų metų laikotarpiu gali tikslinti ir keisti savo deklaraciją, jei tau atėjo koks nors „nušvitimas“. Kas man uždraus tas skolas turėti ir didinti visą gyvenimą? O paskui jau mano palikuonys susitvarkys viską kaip jiems reikės“, – patirtimi dalijosi vienas savaitraščio „Šiauliai plius“ skaitytojų, pavadinkime jį Tomu.
Tomo redakcijai vardyti skaičiai – tik smulkmena, palyginti su kai kuriomis politikų ir kitų valstybės pareigūnų disponuojamomis sumomis. Tačiau perpratus schemą, nebekyla klausimų, kaip poros tūkstančių litų oficialų atlyginimą gaunantys pareigūnai įgyja turto už kelis šimtus tūkstančių, pasiskolina pusę milijono ir panašiai. Tūlam piliečiui su tokiu atlyginimu joks bankas nesuteiktų daugiau nei poros šimtų tūkstančių litų paskolos. Ir viskas vieša ir skaidru...
Laiko kilpa
Nusikalstamu būdu turtus besikraunantys žmonės vis dar turi nemažai būdų pajamoms įteisinti. Neteisėto praturtėjimo atvejus tiriantiems prokurorams didžiausia problema yra paskolos rašteliai, sutartys ir vekseliai.
„Paskolų sutarčių iki šiol neprivaloma tvirtinti notariškai, o dovanojimo sandoriai tvirtinami tik dėl didesnės nei 50 tūkst. Lt sumos, todėl tai sudaro galimybes gyventojams sutartis surašyti atgaline data, kai mokesčių inspektoriai pareikalauja pagrįsti pajamų šaltinius turtui įsigyti“, – teigia Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius. Šiuo metu Šiaulių apygardos prokuratūra domisi trim tokiais atvejais.
Visi tie, kurie spėjo praturtėti iki 2010-ųjų žiemos, t. y. tuo metu, kai neteisėtas praturtėjimas nebuvo kriminalizuotas, gali būti ramūs. „Jei asmuo turėjo teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto, kuris akivaizdžiai negalėjo būti įgytas teisėtais būdais, ir nesuskubo iki 2011 m. gruodžio 12 d. šio turto atsikratyti, jis bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tiesa, yra išlyga – nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę“, – teigia P. Andruškevičius.
Tikras neteisėtai praturtėjusių žmonių skaičius gali būti tik menamas. „Teisėsaugos žinios apie neteisėtą praturtėjimą, kaip apie latentinį (nepastebimą, neužregistruotą,- aut. past.) nusikaltimą, gali būti tiksliai neapskaičiuojamos. Tas latentiškumas gali keturis kartus viršyti užregistruotų nusikaltimų skaičių. Pavyzdys galėtų būti kyšininkavimas, nes nei duodantis, nei imantis kyšį apie tai nesako. Būna, kad teisėsaugos institucijoms nepavyksta surinkti duomenų, kad įrodytų tą pirmapradį nusikaltimą“, – pripažįsta P. Andruškevičius. Viešųjų asmenų turtas gali būti nuslėptas?
Kad būtų panaikintas vienas iš neteisėto praturtėjimo būdų – korupcija, buvo sukurtas pajamų ir turto deklaravimas. Valstybės kontrolieriai esamos deklaravimo sistemos nelinkę gerai vertinti.
„Lietuvoje skelbiami turto ir pajamų deklaracijų duomenys apie dalies viešųjų asmenų turtą ir pajamas yra nepakankamai informatyvūs, visuomenei neprieinama informacija, kiek ir kokio turto turi viešasis asmuo, kaip šis turtas įsigytas, kiek iš viso ir iš kokių šaltinių gauta pajamų. Pažymėtina, kad esama deklaravimo sistema nesudaro galimybės dalies minėtų duomenų viešinti, nes jie turto ir pajamų deklaracijose nepateikiami“, – pastebi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Gali būti nedeklaruojamos neriboto dydžio neapmokestinamosios pajamos, pavyzdžiui, už parduotą nekilnojamąjį turtą, įsigytą anksčiau nei prieš trejus metus, paveldėtos pajamos, premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams ir kt. G. Švedienė mano, kad tokios nedeklaruojamos pajamos gali turėti reikšmingos įtakos gyventojo gautų pajamų dydžiui.
Pastebima ir daugiau turto deklaravimo ydų. „Dar viena problema, į kurią atkreipėme dėmesį, atlikdami auditą, yra tai, kad gyventojui suteikta teisė pasirinkti, kokią registruotino turto, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertę nurodyti turto deklaracijoje – įsigijimo kainą ar, gyventojo nuomone, esančią rinkos vertę. Be to, turto deklaracijos pagrįstumas nėra tikrinamas“, – tvirtina G. Švedienė. Vėliau šiais netikrintais duomenimis kaip neginčijamais naudojasi savivaldybės, teikdamos įvairią socialinę paramą ir lengvatas.
Valstybės kontrolierės nuomone, kova su korupcija galėtų būti aktyvesnė: „Siekiant kovoti su korupcija ir užkirsti kelią interesų konfliktui, svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai viešinami duomenys apie asmens turtą, pajamas ir jų įsigijimo būdus, asmenų įsipareigojimus.“
Kartais abejonių įgyto turto skaidrumo nelinkę išsklaidyti ir patys vieši asmenys. Beveik milijoną litų turinti viena policijos tyrėja iki šiol nedrįsta pasipasakoti apie sparčiai įgytą turtą.
Neteisėtai praturtėjusiems – mažiau gelbėjimosi ratų
Neteisėtai praturtėjusieji jau greitai turės mažiau būdų turtui legalizuoti. „Pavasarį Seime buvo svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikti įstatymų projektai. Juose siūlyta, kad vekseliai ir paskolos, didesnės nei 50 tūkst. Lt, taip pat bendrovių akcijų perdavimo sandoriai, viršijantys 50 tūkst. Lt, būtų privalomai tvirtinami notarine forma. Po pradinių svarstymų buvo paprašyta Vyriausybės išvados dėl šių įstatymo projektų ir šioje rudens sesijoje Seimas turėtų vėl jų imtis“, – viliasi P. Andruškevičius.
Be to, valstybės kontrolė yra rekomendavusi Vyriausybei nustatyti gyventojų turto ir pajamų deklaravimui keliamus tikslus ir peržiūrėti esamą deklaravimo sistemą. Rekomenduota įvertinti metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų naudojimo, vertinant gyventojo turtą ir pajamas, tikslingumą, gyventojams kreipiantis dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, piniginės socialinės paramos. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, ministro pirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl gyventojų turto ir pajamų deklaravimo reglamentavimo tobulinimo parengti. Jau yra parengtos šios darbo grupės išvados.
Pastaruoju metu pričiupti neteisėtai praturtėjusius asmenis vis dažniau padeda ir patys mokesčių inspektoriai.
„Gyventojų kontrolei VMI skirtų išteklių dalis auga, t. y. jei 2011 m. gyventojams teko 43 proc. kontrolės veiksmų, tai 2012 m. ši dalis išaugo iki 46 proc. (10 565 kontrolės veiksmai). Gyventojams nurodyta papildomai sumokėti į biudžetą per 51 mln. Lt nesumokėtų mokesčių“, – teigia Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas, Zonė Lapienė.
Teigiama, kad per šiuos metus patikrinta apie 320 valstybės tarnautojų ir politikų.
Kaltę galimą išpirkti
Nuo įstatymo įsigaliojimo šalyje buvo pradėta daugiau nei 180 ikiteisminių tyrimų. 2012 m. teismuose išnagrinėtos šešios baudžiamosios bylos, kuriose neteisėtu praturtėjimu kaltinta dešimt žmonių. Apkaltinamieji nuosprendžiai priimti keturiose baudžiamosiose bylose dėl aštuonių žmonių. Šiuo metu Šiaulių apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje atliekama 12 tokių ikiteisminių tyrimų. Nuo įstatymo įsigaliojimo Šiaulių apygardos prokurorai nereabilituojančiais pagrindais baigė tris ikiteisminius tyrimus. Vienoje byloje priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis (byloje buvo įrodyta, kad asmuo turėjo nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų (74 582 Lt) piniginių lėšų, kurias per kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai). Skirta 6500 Lt dydžio bauda ir konfiskuotos visos neteisėtai turėtos piniginės lėšos. Vienoje byloje asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Nustatyta, jog jis teisėsaugos institucijoms pranešė, kad turi turto, kuris realiai priklauso kitam asmeniui. Šiaulių apygardos prokuratūros informacija
