„Buvau tiesos pusėje slogiais okupacijos metais, ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti toje tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo kovoju už laivę nuo melo, nuo baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės“, – atsiėmusi apdovanojimą sakė N. Sadūnaitė.
Premijos laureatė teigė šiandieninėje Lietuvoje matanti daug skaudulių ir neteisybės, ir didžiąją savo kalbos dalį skyrė išskirtinio rezonanso sulaukusiai vadinamajai Kauno pedofilijos bylai. N. Sadūnaitė laikosi pozicijos, jog valstybės veikmai vykstant šiai bylai prieštaravo mažametės nukentėjusios interesams. Mergaitė prieš kelerius metus iš tėvo giminaičių namų Garliavoje buvo perduota motinai, protestuojant didžiulei suburtai miniai.
„Prašau atleisti, kad šią mus visiems taip brangią dieną pasidalinsiu ne džiaugsmais, o kas man neduoda ir neleidžia visa širdimi džiaugtis laisve“, – sakė N. Sadūnaitė ir prašė valstybės vadovų atsakyti, kur šiuo metu yra mergaitė. Joms su motina yra skirta valstybės apsauga, manoma, kad svetima pavarde jos gyvena užsienyje.
N. Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.
Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
„Pirmoji Laisvės premijos laureatė moteris, vienuolė, Lietuvos laisvės gynėja N. Sadūnaitė turbūt labiausiai pasaulyje žinoma sovietinės Lietuvos politinė kalinė. Jos veikla ginant Katalikų bažnyčios teises, jos asmeninė akistata su totalitarine sovietų sistema, jos kalba sovietų valdžios nesankcionuotame antisovietiniame mitinge 1987 metų rugpjūčio 23 dieną padarė ją žinoma visame laisvajame pasaulyje“, – apie laureatę sakoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime.
Anot jo, sovietinėje Lietuvoje sesuo N. Sadūnaitė vertinta kaip pavojingiausia komunistinio režimo priešė, sulaukusi viešo sovietinės Lietuvos spaudos dėmesio, mėginimų ideologinės spaudos priemonėmis ir paprasčiausia niekinimo kampanija kompromituoti jos gyvenimą ir veiklą. Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis. Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų.
