Didžiausias galvasopis Kremliui dabar yra iškilęs pavojus visai 2023-ųjų Kremliaus viešųjų ryšių strategijai. V. Putiną, tiek vidaus, tiek ir išorės auditorijai, planuota pateikti kaip „kovotoją su Vakarais“, „Lotynų Amerikos ir Afrikos gynėją nuo kolonijinės priespaudos“ ir „vieną iš svarbiausių daugialypio pasaulio lyderių“. „Meduza“ pašnekovai aiškino, kad tam yra būtinos kelionės į užsienį, kurios dabar yra apribotos dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT, dar vadinamo ir Hagos tribunolu) sprendimo.
Teoriškai V. Putinas gali būti sulaikyti 123 šalyse. Rusijos prezidentūrai artimi šaltiniai portalui „Meduza“ aiškino, kad kol kas Kremliuje nelabai susigaudoma, kaip užtikrinti Rusijos prezidento saugumą „naujoje realybėje“, ir tuo pačiu – kaip toliau tęsti pradėtą viešųjų ryšių kampaniją.
Rusijos prezidentui dabar nebėra saugi net ir „kaimyninė“ NVS šalių teritorija. Pavyzdžiui, Tadžikistanas taip pat ratifikavęs TBT Romos statutą.
Pašnekovų teigimu, Kremlius abejoja, ar kažkuri iš buvusių SSRS šalių išdrįstų areštuoti V. Putiną, tačiau baiminamasi dėl tų „dešimtųjų ar šimtųjų tikimybės procento dalių, kad taip nutiks“. Rusijos valdžios atstovai yra įsitikinę, kad V. Putino arešto tikimybė yra nulinė, tačiau, atsižvelgus į teorinę galimybę, jam gali tekti labai stipriai apriboti savo kelionių kryptis.
Pažymima, kad nepaisant karo Ukrainoje 2022-aisiais V. Putinas gana reguliariai keliavo į užsienį – įvairius susitikimus ir forumus. Pavyzdžiui, vien pernai vasarą jis lankėsi Tadžikistane, Turkmenistane ir Irane, o rudenį – Uzbekistane, Kazachstane ir Armėnijoje.
Kremliai artimų šaltinių teigimu, tokios kelionės buvo itin svarbios V. Putino įvaizdžiui palaikyti. Juk rusams aiškinama, kad Rusija „turi daug draugų pasaulyje“.
