Sugrįžo pelnas
Praėjusią savaitę bendrovė po trejų metų nuostolingos veiklos pranešė pirmąjį šių metų pusmetį stabilizavusi verslą ir pagaliau uždirbusi nedidelį pelną. Siekdama suvaldyti krytį, MPK sąmoningai atsisakė investicijų plėtrai, susitelkdama ties mažesnės apimties ir mažesnės rizikos užsakymų įgyvendinimu.
Veiklos apimčių mažinimas toliau tirpdė pardavimo apimtis, tačiau įmonės EBITDA (veiklos pelnas be palūkanų, mokesčių, nuvertėjimo ir amortizacijos) per pusmetį viršijo 1,5 mln. eurų, o grynasis pelnas per tą patį laikotarpį sudarė 4 tūkst. eurų. Veiklos dieta ir rizikos valdymo sprendimai lėmė, kad kondensuoto pieno ir pieno miltelių gamyboje besispecializuojanti bendrovė šiemet dalį produkcijos gamina kontraktų pagrindu, kuomet gamybai reikalingų žaliavų įsigijimą iš dalies finansuoja produkcijos užsakovai, o įmonė gamina tik tiksliai kontraktuose fiksuotus produktų kiekius.
MPK direktorius Henrikas Karpavičius sako, kad esamomis rinkos sąlygomis investuotojų pritraukimas ir dalyvavimas kasdienėje bendrovės veikloje yra neišvengiama būtinybė, tačiau besirikiuojanti spręstinų problemų virtinė neleidžia susitelkti ties įmonės galimybėmis, o nesibaigiantys teismų procesai užkerta kelią tartis su potencialiais pirkėjais.
„Yra įmonių, kurios dirba taupymo režimu, o mes dirbame pasninko režimo – sąmoningai atsisakydami kai kurių veiklos sričių ir galimybių. Tiesiog negalime rizikuoti, suprasdami mūsų darbuotojų, kreditorių ir partnerių nerimą bei turėdami nemenką teisminių ginčų, inicijuotų tarp grupės įmonių, karčią patirtį - sako H.Karpavičius.
Pasak jo, keisčiausia tai, kad daugiausia problemų bendrovei kelia ne kas kitas, o didžiausias įmonės akcininkas UAB „Karpis“, kurio valdymą dėl R.Karpavičiaus palikimo kovojantys asmenys perdavė žmonėms, neturėjusiems jokių ryšių su buvusiu savininku R.Karpavičium ir neturintiems nei patirties, nei žinių valdant specifinį pieno perdirbimo verslą.
Pavojingi akcininko viražai
Šiuo metu UAB „Karpis“ vadovė yra Asta Daminaitė, kuri, jei tikėtumėm viešai prieinama informacija, užsiėmė (ir užsiima iki šiol) menine ir pramogine veikla: tapo paveikslus, pardavinėja drabužius ir konsultuoja aprangos stiliaus klausimais. Jau veikdama didžiausio MPK akcininko vardu A. Daminaitė net keletą valandų per dieną galėjo skirti socialinio tinklo Facebook tiesioginei transliacijai, kurios metu mėgino parduoti drabužius. Galbūt tokia veikla leidžia realizuoti savo meninius ir komercinius impulsus, tačiau kažin ar padeda sprendžiant strateginius stambaus pieno perdirbėjo valdymo klausimus.
2022 metais, nepaisant išaugusių energijos bei paslaugų kainų, pasaulio rinkose susiklostė labai palanki padėtis MPK gaminamai produkcijai. Pavyzdžiui, lieso pieno miltelių kaina 2022 metų pirmoje pusėje, palyginti su 2021 metais buvo išaugusi beveik 60 procentų ir siekė 4200 eurų už toną (tiesa, būtina pažymėti , žaliavinio pieno kaina didėjo panašiu tempu).
Operatyviai reaguodama į pokyčius, įmonė sparčiai gerino veiklos rezultatus ir per tris 2022 metų ketvirčius jau buvo uždirbusi 0,8 mln. eurų pelno.
Tuo pat metu UAB „Karpis“ ėmėsi karštligiškų veiksmų siekdama pakeisti MPK vadovybę. Chaotiški pagrindinio akcininko veiksmai tapo signalu veikti pagrindiniam MPK kreditoriui - Šiaulių bankui, – kuris nusirašė 3,27 mln. eurų iš MPK sąskaitų. Panašiai reagavo ir dalis pieno tiekėjų bei partnerių, kurie buvo nutraukę arba sustabdę bendradarbiavimą su bendrove. Galop, metus MPK baigė nuostolingai.
Nors tuokart „Karpiui“ pakeisti MPK vadovų nepavyko, įmonei teko išgyventi sudėtingą derybų maratoną. Su dalimi kreditorių pavyko sutarti ir užšaldyti skolų grąžinimą. Tačiau su kitais susiklosčiusią situaciją teko spręsti teisinėmis priemonėmis ir teismuose ieškoti sutarimo, kol ir su jais MPK vadovybės pastangų ir derybų dėka pavyko susiderėti dėl skolų išdėstymo. Tai lėmė, kad turėdama labai ribotus apyvartinio kapitalo resursus įmonė suvaldė finansinę turbulenciją ir užtikrino veiklos tęstinumą bei tęsė atsiskaitymą su kreditoriais.
„Mums tai buvo labai sudėtingas laikas, tačiau aš suprantu kreditorių, kuriems MPK tuo metu buvo skolinga 24,5 mln. eurų ir partnerių veiksmus – matydami, kad įmonės veiklą siekiama radikaliai keisti, jie siekė minimizuoti riziką. Ko nesuprantu – kodėl pagrindinis akcininkas, kuris viešojoje erdvėje dažnai svaidosi kaltinimais, kad MPK valdoma blogai, mėgino keisti įmonės vadovus būtent tuo metu, kai ji pradėjo dirbti pelningai“, - sako H.Karpavičius.
Kad tai buvo nelogiškas ir žalingas sprendimas, patvirtino ir įmonės užsakyta ekspertizė. Analitikai konstatavo, kad jeigu iš MPK apyvartinio kapitalo nebūtų išimta ši suma, MPK būtų papildomai uždirbusi apie 2 mln. eurų pelno 2023 metų pabaigoje. Atitinkamai, tokia pat suma būtų sukaupta (įvertinus paskolų grąžinimą ir palūkanas).
Kad ir kaip būtų, įmonė pergyveno itin sudėtingus 2023 metus, išlygino žiojinčią finansų duobę ir, priimdama nepopuliarius sprendimus, stabilizavo veiklą. MPK veiklos sąnaudos per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo iki 2,9 mln. eurų. Per laikotarpį įmonė kreditoriams sumokėjo beveik 492 tūkst. eurų palūkanų. Prognozuojama, kad pelningi bus ir visi šie metai.
Istorija kartojasi?
Sutapimas, ar ne (greičiau, ne), tačiau UAB „Karpis“ ir vėl siekia pakeisti įmonės vadovus. Šiuo metu, kai MPK vėl didelėmis pastangomis peržengė pelno ribą, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra sumažėję dešimčia milijonų eurų (iki 14,5 milijono), jau minėta „Karpis“ vadovė A.Daminaitė vienašališku sprendimu inicijuoja akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama pakeisti įmonės vadovą ir valdybą.
Šiuo metu įmonei vadovaujantis Henrikas Karpavičius įmonės valdyboje pradėjo dirbti dar esant gyvam jo broliui Raimondui, kurio valia jis tapo ir MPK direktoriumi. Po Raimondo Karpavičiaus mirties valdybos narių sudėtis iš esmės nebuvo keičiama, joje dirba puikiai bendrovės reikalus išmanantys ir daug patirties turintys žmonės. Tokiu būdu buvo užtikrintas veiklos tęstinumas ir galimybės laiku reaguoti į sparčiai besikeičiančias aplinkybes. Šios valdybos kadencija baigiasi kitais metais.
