Sostinėje vėl kilo panika dėl meningokoko infekcijos. Ketvirtadienio rytą Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje į pamokas neatėjo beveik pusė moksleivių, nes išvakarėse pasklido žinia, kad viena moksleivė susirgo šia infekcija. Ši mirtinai pavojinga liga jau nusinešė ne vieną gyvybę.
Medikų teigimu, Lietuvoje ir kitose šalyse sergamumas invazinėmis meningokokinės infekcijos formomis yra nuolatinė problema, kartais pasireiškianti itin skaudžiomis pasekmėmis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2008 metais Europos Sąjungos šalyse diagnozuoti 5 043 invazinės meningokokinės infekcijos atvejai, vidutinis sergamumo rodiklis šalyse buvo 0,93 atvejo 100 tūkst. gyventojų, didžiausi sergamumo rodikliai buvo nustatyti Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Meningokokinės infekcijos sukėlėjas (Neisseria meningitidis) kartu su pneumokokinės infekcijos (Streptococcus pneumoniae) ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos sukėlėjais – viena pagrindinių bakterinių meningitų priežasčių. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas. Yra keletas meningokokų serologinių grupių, bet daugiausia susirgimus sukelia trijų serogrupių meningokokai – A, B ir C.
Meningokokinės infekcijos sukėlėjas paplitęs visame pasaulyje. Europoje ir Šiaurės Amerikoje susirgimai dažniau pasireiškia žiemos-pavasario sezono metu. Manoma, kad iki 10 proc. žmonių yra besimptomiai šios bakterijos nešiotojai, t. y. šių bakterijų yra jų nosiaryklėje, bet jokie ligos simptomai nepasireiškia. Retais atvejais meningokokams patekus į kraują išsivysto meningokokinės infekcijos invazinės formos – meningitas (kai sukėlėjas pažeidia galvos smegenų dangalus) ir/ar meningokokcemija (sukėlėjas išplinta kraujyje). Žmonių imlumas meningokokinei infekcijai yra palyginti nedidelis ir mažėja su amžiumi. Didžiausia rizika susirgti invazinėmis meningokokinės infekcijos formomis yra kūdikiams, taip pat didesnė rizika paaugliams ir jauno amžiaus suaugusiesiems. Kiti rizikos faktoriai nesusiję su amžiumi – silpnas imunitetas, gyvenimas ankštose, prastai vėdinamose patalpose, rūkymas, kitos kvėpavimo takų infekcijos. Sukėlėjas plinta per kvėpavimo takų sekreto daleles, esant artimam kontaktui, dažniausiai užsikrėtus išsivysto tik lengvas kvėpavimo takų gleivinės pažeidimas.
Mažiau nei vienam procentui užsikrėtusiųjų gali išsivystyti invazinės meningokokinės infekcijos formos. Inkubacijos periodas – 2–10 dienų. Žmogus gali užkrėsti kitus tol, kol jo nosiaryklėje yra meningokokų. Pradėjus gydymą antibakteriniais preparatas po 24 valandų jis tampa nepavojingas kitiems (neužkrečiamas).
Prevencinės priemonės:
Kaip ir kitų užkrečiamųjų ligų atvejais patartina vengti kontakto su kvėpavimo takų sekretais, išsiskiriančiais kosint, čiaudint. ligonį izoliuoti (iki 24 val. nuo antibakterinio gydymo pradžios); sukėlėjas greitai žūna aplinkoje, todėl patalpų dezinfekuoti nereikia; rekomenduojama drėgnuoju būdu valyti ligonio kvėpavimo takų sekretais suterštus paviršius, vėdinti patalpas; skubiai išaiškinti artimą kontaktą su ligoniu turėjusis asmenis (ypač šeimos narius, asmenis su kuriais ligonis bučiavosi ir pan.); artimą kontaktą turėjusiems asmenims skirti chemioprofilaktiką antibakteriniais vaistais, stebėti jų sveikatą 10 dienų.