70-metis Romualdas Kačenauskas tik prieš kelias dienas grįžo iš ligoninės, kur, sako, lopė banditų padarytas žaizdas. Pensininkas tapo dviejų plėšikų, įsiveržusių į jo namus, auka. Dabar atokesnių sodybų gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, gyvena nuolatinėje baimėje — netgi miega apsirengę, jei nuo plėšikų tektų sprukti pro langą. Dažno prieangyje atremtas kirvis savigynai. Pagalvota ir apie ginklą.
Egzekucija
Į namus įsiveržusių dviejų banditų subjaurotą R. Kačenausko veidą vis dar išmarginusios įvairiaspalvės kraujosrūvos, ant smilkinio matyti kirstinės žaizdos žymės, o akys tebėra apipiltos krauju. Pensininkas sako, tik dabar, po įvykio praėjus šiek tiek laiko, pradeda atsigauti.
Į Šiaulių rajono sodybą, kurioje gyvena 73 metų Jadvyga Malakauskaitė ir trejais metais už ją jaunesnis Romualdas Kačenauskas, du kaukėti plėšikai įsibrovė spalio 22-osios pavakarę, maždaug pusvalandis, po 19 valandos.
Šeimininkai žiūrėjo televizorių, kai išgirdo ties kambario langu kažką krebždant. Vakaro tamsoje J. Malakauskaitė įžvelgė pro užuolaidos tarpą atsargiai į vidų žvilgčiojantį žmogų.
Pagalvojęs, kad svečias greičiausiai pažįstamas, R. Kačenauskas nuėjo į prieangį ir, neuždegęs šviesos, atkabino lauko durų kablį. Vyras prisimena, kad, pravėręs duris, pamatė du nuo galvos iki kojų tamsiai apsirengusius vyrus su ant galvos užmaukšlintomis juodomis kaukėmis. Dar spėjo pamatyti ant keliuko stovintį automobilį, kuriuo greičiausiai atvažiavo nekviesti svečiai.
Įtaręs, kad atvykėliai — plėšikai, R. Kačenauskas pamėgino uždaryti duris, tačiau atvykėliai kietu daiktu staiga smogė į veidą. Pensininkas pargriuvo, galva trenkėsi tiesiai į už durų stovėjusį dujų balioną.
Peržergę per senolį plėšikai įėjo į poros virtuvę ir išsigandusios šeimininkės grubiai pareikalavo atiduoti pinigus.
„Įėjo jie į trobą ir pasiuto mane stumdyt, — apie patirtą siaubą kalbėjo J. Malakauskaitė. — Rėkia — duok šimtą litų. O jau atrodė abudu baisiai. Nu taip, kaip rodo per televizorių: visa galva iki pečių apmauta kažkuo juodu, akys ir burna iškirpta!“
Moteris dar pabandė pasprukti į prieangį Romo pažiūrėti. Tačiau buvo pačiupta už rankos ir krūtinės bei nustumta nuo durų.
„Mane neskaudžiai mušė, neskaudžiai, — prisiminė J. Malakauskaitė. — Vis pinigų reikalavo, telefoną nuo spintelės pagavo. Ir viską tik vertė, daužė, mėtė.“
Skriaudikai išvartė visus kambaryje buvusius daiktus, suvertė patalynę, tik spintos neatidarė. Galiausiai pakėlė lovos čiužinį ir po juo surado J. Malakauskaitės piniginę su tą dieną gauta pensija — 516 litų.
Su grobiu banditai spruko taip pat greitai kaip ir atsidangino.
Plėšikams pradingus, J. Malakauskaitė prieangyje surado be sąmonės krauju apsipylusį vyrą. Pensininkė tik su kojinėmis nubėgo pas maždaug už pusės kilometro esančius kaimynus, prašė kviesti greitąją.
J. Malakauskaitė sodyboje, kurioje įsibrovėliai surengė egzekuciją, gyvena daug metų, tačiau taip išgąsdinta, kaip dabar, šeimininkė nebuvusi. Iki šiol tekę nukentėti tik nuo vagių, kurie iš gardo jau aštuntą triušį nugvelbė.
Moteriai antrina ir R. Kačenauskas. Jis sako, kad prieš įsibrovimą jiedu neretai ir duris pamiršdavę užsikabinti, o apie rimtesnę apsaugą niekada net mintis nešovusi — neįsivaizdavo, kad plėšikai į jų namus galėtų ateiti.
„Nuo tos dienos nejauku naktimis, — sako užpuolikų sumuštas R. Kačenauskas. — Atsiguli ir įsitempęs klausai, ar kas po sodybą nevaikšto. O ką vieni pensininkai gali padaryti — jauni stiprūs vyrai, atvažiuos išdaužys langus, išlauš duris. Nežinai, kokia naktis ateis.“
Pagalvojusi apie ginklą
77-erių Aldona Glodenienė su dukra Antanina gyvena vienkiemyje, netoli nuo apiplėštų senolių sodybos. Į šios moters namus spalio 22-osios vakarą ir atbėgo J. Malakauskaitė.
Sunkiai vaikštanti moteris sukrėsta ne mažiau negu smurtą patyrę kaimynai. A. Glodenienė lauko duris užsikabina ir dieną — bijo kiekvieno į atokią sodybą užsukančio nepažįstamo.
Kartais ji neįsileidžia ir pažįstamų žmonių — vagis ar plėšikus, anot močiutės, į „jos džiungles“ gali atvesti ir savi.
A. Glodenienė prisipažįsta ne kartą pagalvojusi ir apie ginklą, kurį greičiausiai laikytų ant spintelės, šalia lovos.
„Baisūs dalykai darosi dabar Lietuvoje, — sako pensininkė. — Vagys neša viską, kas panešama, į trobas veržiamasi. Šiurpuly visi gyvena. Dabar laikai kaip pokariu, kai ginkluotieji iš miškų sodybas užplūsdavo.“
A. Glodenienės sodyba dabar likusi vienintelė laukuose. Kadais šiose vietoje buvo kaimas, tad, sako, ir saugiau buvo — sušukai, kaimynas girdi, o dabar esą šauk, kiek nori.
„Nu ką ta policija? Prie kiekvieno kiemo policininko nepastatysi, — pykteli senolė paklausta apie policijos darbą, — Nusikaltėlio su krize neįveiksi.“
Lengvas grobis
Nuo sodybų nutolusiuose vienkiemiuose gyvenantys senyvo amžiaus žmonės plėšikams — lengvas grobis. Namų durys nesandarios, iš vidaus dažniausiai kabinamos tik menku kabliuku, langų rėmai sutrūniję, išsiklaipę, sodybos, skirtingai nei kaimuose gyvenančių žmonių, dažniausiai neaptvertos.
Kaimų ir vienkiemių žmonės tikrai daug patiklesni nei miestiečiai. Nė vienas kaimietis, žurnalistams pabarbenus į duris, nepasiteiravo, kas tokie, tik plačiai atvėrė duris ir pakvietė užeiti.
Žmonės, sako, nepažįstamų, ypač vakarais, šiaip jau neįsileidžia, o, sulojus šuniui, visada skuba prie lango įsitikinti, ar kas svetimas po sodybą nevaikšto.
Ne vienas vienkiemio gyventojas prie lauko durų atremia kirvį.
Apsaugai stinga lėšų
Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Steponas Vaitkus sakė, plėšikai sužino, kur gyvena vyresnio amžiaus žmonės, kokią dieną jie gauna pensiją. Praktika rodo, kad plėšikai — dažniau pažįstami.
„Apsauga — pradedant šveistuvais su judesio davikliais, galbūt dujiniais ar garsiniais ginklais, — sakė komisaras. — Nusikaltėliai vengia šviesos ir garso. Tokia praktika patikrinta.“
Vis dėlto šimtaprocentinės saugumo garantijos, anot S. Vaitkaus, nėra.
Šiaulių rajone — 941 vienkiemis, šalyje jų — beveik 20 tūkstančių. Kad vienkiemių gyventojams būtų saugiau ir, reikalui esant, jie galėtų išsikviesti operatyviąsias tarnybas, dalijami mobiliojo ryšio telefonai.
S. Vaitkus sako, kad policija galėtų daugiau, jei leistų finansinės galimybės.
„Dabar apie kiekvieną išvažiavimą reikia rimtai suplanuoti, — teigė komisaras. — Naktiniai reidai rajono apylinkėse dar komplikuotesnis reikalas. Mėnesio pabaigoje policijai stinga lėšų net degalams.“
Statistika
Per devynis šių metų mėnesius nusikalstamumo statistika, palyginti su 2009 metais, į blogąją pusę labiausiai pakripo dviejuose apskrities rajonuose — Radviliškio ir Šiaulių. Nusikaltimų Radviliškio rajone skaičius išaugo beveik 14 procentų, Šiaulių rajone daugiau — nei 12. Sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais apskrityje pirmauja Šiaulių rajonas — čia pernai įvykdyta keturiolika tokių nusikaltimų, o šiemet jų skaičius jau šoktelėjo daugiau nei tris kartus — iki 45.
Bendras nusikaltimų skaičius Šiaulių apskrityje šiemet padidėjo beveik dviem procentais.
Edita KARKLELIENĖ
