Vienutės plotas yra vos didesnis už ploną, purviną čiužinį, kuris vos padengia šaltas grindis. Už žemos betoninės sienos – tualetas, kurio dvokas persmelkia visą mažytę patalpą – nuo jo šiame kambarėlyje be langų niekur nepabėgsi. Grubios sienos nesuteikia galimybės į jas atsiremti, o nuolatos viršuje šviečianti lemputė neduoda užmigti. Maisto davinys per nediduką tarpą duryse – vienintelė galimybė nustatyti laiko atkarpas, skiriančias dieną nuo nakties.
Ši vieta – kamera numeris 36 – „Al Jalame“ kalėjimo Šiaurės Izraelyje gilumoje. Tai tik viena iš daugelio kamerų, kuriose dienoms ar netgi savaitėms yra įkalinami palestiniečių vaikai. Vienas 16-metis plaestinietis teigia, kad kameroje 36 išbuvo net 65 dienas.
Vienintelė galimybė ištrukti iš 36-os ir kitų panašių kamerų – tardymo kambarys, kuriame vaikai būna rankomis ir kojomis prikaustyti grandinėmis prie kėdės, kol juos valandomis apklausia pareigūnai. Dauguma kaltinama akmenų mėtymu į karius arba vietinius žydų gyventojus. Kai kurie kaltinami Molotovo kokteilių svaidymu. Dar keliems pateikiami rimtesni kaltinimai, tokie, kaip ryšiai su karinėmis organizacijomis. Iš jų bandoma išgauti informaciją apie jų klasiokų, giminaičių ir kaimynų veiklą.
Iš pradžių beveik visi neigia jiems pateiktus kaltinimus. Dauguma teigia, kad jiems grasinama, kai kurie praneša apie fizinį smurtą. Be jokios abejonės kalbama ir apie verbalinį smurtą – „Tu esi šuva, kalės vaikas“. Dauguma patekusių į kalėjimą – kenčia nuo miego sutrikimų. Dieną iš dienos po ilgų tardymų juos vėl numeta ant vienutės grindų. Galiausiai, dauguma po tokių kankinimų padeda savo parašą ant lapo su prisipažinimu.
Apie siaubingąją kamerą 36 pasakoja iš kalėjimo grįžę asmenys ir liudininkai, kalbėję su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis. Kaip vienutės yra naudojamos ir kitos „Al Jalame“ ar „Petah Tikva“ kalėjimų kameros, tačiau 36-oji kamera kažkodėl minima dažniausiai.
Kasmet Izraelis suima nuo 500 iki 700 palestiniečių vaikų. Dauguma apkaltinami akmenų mėtymu. Nuo 2008-ųjų metų tarptautinė vaikų teisių gynimo organizacija (DCI) surinko 426 Izraelio kalėjimuose pabuvojusių vaikų parodymus. Dauguma jų turi bendrų bruožų: suėmimas naktį, užrištos akys, prievarta ir smurtas, grasinimai.
Daugumai suimtų palestiniečių tėvų apie jų vaikų įkalinimą nepranešama. Kadangi jie yra įkalinami Izraelio teritorijoje, surasti ir aplankyti savo vaikus tėvams yra iš esmės neįmanoma.
Tarptautinės organizacijos teigia: „Mes nesakome, kad pažeidimų vaikai nedarė. Mes teigiame, kad vaikai turi teises. Nepaisant to, kuo jie yra kaltinami, nederėtų jų slapta suimti naktį, smurtauti prieš juos, užrisšti jiems akis. Tardymo metu kartu su jais turėtų būti jų tėvai.“
Po šių suėmimų, įkalinimų vaikai patiria rimtą traumą: košmarai, nepasitikėjimas kitais, nuolatinė baimė, susvetimėjimas, beviltiškumo jausmas, agresija. Izraelio valdžia turėtų suvokti ilgojo laikotarpio pasekmes. Nevertinamas užsisukantis smurto ratas, kuris tik didina tarpusavio neapykantą. Dauguma vaikų po šių tardymų tampa labai pikti ir nuolatos galvoja apie kerštą.
Šie vaikai yra palaužti. Skaudu matyti jų skausmą ir tai, kaip jie yra prispausti Izraelio sistemos.
