Prieš 11 metų pradėta kurti Valstybės registrų integrali sistema neveikia visa apimtimi, todėl tarp valstybės institucijų stringa keitimasis informacija, o gyventojai ir įmonės negali gauti kokybiškų paslaugų.
Tai konstatavo Valstybės kontrolė, įvertinusi šią sistemą, už kurios kūrimą atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Vyriausybės.
IVPK pripažįsta, kad registrų sujungimas yra sustojęs, tačiau priekaištus atmeta - esą visiškai sujungti visų institucijų registrus neleidžia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Pasak Valstybės kontrolės auditorių, paskutinis sistemos kūrimo etapas turėjo būti baigtas dar prieš dvejus metus - dėl to daugiausiai kalti teisinio reglamentavimo trūkumai, organizacinės ir technologinės problemos.
Be to, kaip teigiama, nepakankamai aiškiai paskirstyta atsakomybė už registrų kūrimą ir priežiūrą tarp IVPK ir registrus kuriančių įstaigų.
Daugiausiai priekaištų auditoriai turi Teisingumo ministerijai - kol kas priimti eksploatuoti tik du - Hipotekos ir Turto arešto aktų - jos registrai. Neužbaigtos ir kai kurių Registrų centro registrų kūrimo procedūros.
Paaiškėjo, kad 20 valstybinių registrų kuriami daugiau kaip 5 metus, iš jų trys - Teritorijų planavimo dokumentų, Žemės gelmių ir Profesinių ligų - daugiau nei 10 metų.
Valstybės kontrolė institucijoms pateikė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas, kaip teigiama, leistų pašalinti nustatytus trūkumus ir paspartintų integralios sistemos kūrimą.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktorius Aurimas Matulis BNS pripažino, kad registrų jungimas į vientisą sistemą yra sustojęs, tačiau IVPK atsakomybės dėl to neprisiima.
"Sujungti visus registrus mums paprasčiausiai neleidžia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Tačiau jos kaltinti taip pat nereikėtų - ji tik vadovaujasi šiuo metu galiojančia duomenų apsaugos direktyva", - sakė jis.
IVPK vadovo teigimu, tos institucijos, kurioms būtina keistis duomenimis, tą jau seniai ir daro, o didelės būtinybes sujungti absoliučiai visus registrus būtinybės nėra.
