Masažo terapeutė ir jogos instruktorė Cassie Blue (30) iš Mičingano (JAV) „mėnesinių meną“ kurti pradėjo 2017 metų rugpjūtį, tapydama paveikslus, kuriuos ji kabino ant savo vonios kambario sienų, rašoma dailystar.co.uk.
Šie paveikslai taip pat vadinami „Yoni“ paveikslais, yoni – senovinis indiškas žodis, reiškiantis makštį.
Kaip ir daugeliui moterų, Cassie menstruacijų ciklas būdavo nemalonus, todėl ji nusprendė šį nepatogumą paversti kūrybiniu šaltiniu.
Nuo pat praėjusių metų rugpjūčio, kiekvieną mėnesį jį nutapo po naują paveikslą, o kraujo likučius panaudoja augalų laistymui.
„Naudoju daugkartinę menstruacinę taurelę, o jos turinį supilu į uždaromą stiklainį. Jei tuo metu jaučiuosi nepasirengusi tapyti, laikau jį tol, kol būnu pasiruošusi. Tapymui užtenka visai nedaug – turbūt mažiau nei 30 ml.“ – sako Cassie.
„Prieš pradėdama tapyti „Yoni“ paveikslus, dėl mėnesinių jausdavausi nepatogiai – tai buvo neišvengiamas nepatogumas.
Dabar į mėnesines žiūriu kaip į palaimą ir galimybę, už kurią jaučiuosi dėkinga.
Buvo labai smagu piešti pirmąjį paveikslą. Buvau ką tik grįžusi iš saulės užtemimo stebėjimo Čarlstone, Pietų Karolinoje ir mėnesinės man prasidėjo anksti, sinchroniškai su užtemimu.
Visi nuogąstavimai dingo tuomet, kai į rankas paėmiau teptuką ir pradėjau piešti – piešiau pačia savimi.
Kartais vaizdus sugalvoju planuodama paveikslą, rinkdama drobes ir teptukus, o kartais pajuntu lyg energijos vibracijas ir tiesiog stengiuosi jas kuo tiksliau perteikti, iš mano mintyse esančių pajutimų – į formas ant drobės.
Būna, kad pradedu tapyti suplanavusi viena, tačiau kūrybinio proceso metu atsitinka kas nors netikėto – priklauso nuo mėnesio.“
Cassie papasakojo, ką daro su kraujo likučiais ir savo mėgstamiausiais paveikslais.
„Domėdamasi šia tema radau keletą neįtikėtinų tyrimų apie menstruacijų kraujo gydomąsias galias, ypač dirvai. Taigi, pripildau stiklainį vandeniu ir einu į lauką laistyti savo augalų.“ – sako ji.
„Savo paveiksluose matau ir jaučiu taip daug, kad kartais sunku atskirti vieną nuo kito. Kaip pirmajame mano užtemimo paveiksle – neturėjau jokio supratimo, ką darau, bet pati galimybė taip svaigino.
Sausio mėnesį nutapiau paveikslą, kuris prasidėjo kaip mandala, tačiau galiausiai iš jo išėjo baisokas akies obuolys. Nežinau, kodėl paveikslas išėjo toks stiprus.
Balandžio mėnesį mano tapoma katė virto liūtu, o jos kniaukimas – riaumojimu. Savo paveiksluose matau pačią save, ir nors kiekvienas jų turi skirtingą svorį, visi jie atspindi mano gyvenimo kelionės etapus.
Kabinu juos savo vonioje, ant didelės sienos. Ant sienos dabar kabo trylika mėnesių, juos esu padalijusi į dvi sekcijas – pirmieji dvylika mėnesių išrikiuoti paeiliui pirmojoje sekcijoje.“
Cassie aiškina, kad kiekvienas paveikslas yra savito atspalvio, ir sakosi iš draugų ir nepažįstamų ji sulaukusi labai gausaus palaikymo.
„Kai kurie mano paveikslai tamsesni, kiti paruduoja, kai kurių spalva išlieka ta pati. Raudoną namą nutapiau lauke, iškart persikrausčiusi į naujus namus – jo spalva beveik nepasikeitė.“ – teigia ji. – „Gal todėl, kad jis išdžiūvo saulėje, kol tapiau, o gal dėl kokios kitos priežasties, bet kuriuo atveju man labai patinka stebėti, kaip laikui bėgant paveikslai kinta. Kiekvienas jų keičiasi skirtingai.
Dar vis nesulaukiau jokios priešiškos reakcijos – kol kas visi labai palaiko. Žmonės yra smalsūs, visko manęs klausinėja.
Mano draugai klausia praktinių dalykų – kaip kraują surenku, kur jį dedu, t.t. Nepažįstami žmonės labiau smalsauja, kodėl tai darau. Į visus klausimus su malonumu atsakau, nes tai man labai padeda.
Manau, kad paveikslai spinduliuoja energiją, ir nors kai kurie žmonės pamatę paveikslus suraukia nosį, esu įsitikinusi, kad
Žemės energija juda taip, kad žmonės norėtų kontaktuoti vieni su kitais, ir taip pat su pačiais savimi.
Man labai patinka dalintis savo yoni paveikslais, nes tai man atrodo dar viena ryšio su pačiais savimi ir su aplinkiniais galimybė, galimybė geriau save pažinti.
Kad ir kas jums šautų į galvą – kurkite. Net jei tai atrodo keista ar kvaila, jei jaučiate pašaukimą, turėtumėte bent jau pabandyti.
Kiekviena akimirka, kai vadovaujamės savo intuicija, yra galimybė geriau save pažinti ir papildoma proga sukurti naujų būdų gyventi geriau.
Dažnai patariu nervingiems žmonėms tiesiog pabandyti pamedituoti, tam skirti minčių ir intencijų, tuomet pabandyti tapyti raudonais dažais.
Tai vis tik yra puikus būdas atsipalaiduoti, tik reikalaujantis mažiau pasiruošimo ir mažiau baimės jaustis nepatogiai. Be to, jei tik panorėsite, visuomet galite nerti giliau.“
