Kas jie - senberniai? Pilvoti niurzgliai riebaluotais plaukais, kurie vis dar valgo „mamyčių“ gaminamus omletus, ar „kostiumuoti“, „savimi patenkinti“ „lovelasai“? Ar jie laimingi? Ar pasmerkti būti visuomenės atstumtieji? Vedę vyrai jiems pavydi ramybės. Moterys pyksta, nes jeigu joms ir pavyksta kurį viengungį suvilioti, tai ištekėti už jo šansai menki. O senberniai mėgaujasi laisve ir niekur neskuba. „Ateis laikas, bus ir vaikas“, - sako jie. Ir Žmonos pašonėje visiškai nepasiilgsta. Vaikų – juolab. Nors šiais laikais visuomenė vis labiau toleruoja senmergystę ir senbernystę, o ir pačios sąvokos pretenduoja patekti į senovinių terminų žodyną, dar prieš kelis dešimtmečius viengungiai būdavo smerkiami ir pašiepiami. Nuo senų laikų buvo paplitusi nuostata, kad pagrindinė žmogaus funkcija – sukurti šeimą, užauginti vaikus. „Tie, kurie nepateisindavo šių lūkesčių, būdavo pasmerkti. Drovesni galėdavo pasinaudoti piršlių paslaugomis. Kartais net beviltiški jaunikiai būdavo apvesdinami, nes dažniausiai jie paveldėdavo ūkius, o dėl jų ir vykdavo peštynės. Tačiau tikrąjį senbernių veidą atskleidė psichologas Olegas Lapinas. Jis papasakojo, kad yra dvi kategorijos vyrų : 1.tie, kurie nuolat Skuba, Rūpinasi šeima, bando uždirbti papildomą litą, turi Meilužę ir išgyvena nuolatinį Stresą... 2. tie, kurie gyventi Neskuba, Pritingi dirbti, yra Patenkinti tuo, ką turi. „Tie antrieji ir yra tipiniai senberniai. Jie dažnai gyvena su Mamomis – maistas paruoštas, drabužiai išlyginti, Nereikia Rūpintis Vaikais, buitimi“, - sakė O.Lapinas. Paklaustas, nejaugi senberniams nereikia kūniškų malonumų, psichologas nedvejojo – jiems seksą puikiai atstoja „Pornografinė Medžiaga“ (ta „medziaga“ gali ir sutuoktinis būti-svarbu kad tenkintu...). „Manau, kad senberniai pasirenka tokį kelią ir ekonominiais sumetimais – gyventi vienam ar su „mama“ yra daug pigiau“, - teigė jis. O.Lapinas pripažino – senberniai smerkiami ir pajuokiami. „Kodėl? Iš pavydo! Įsivaizduokime Streso iškamuotą, Žmonos, Meilužės ir Vaikų užgraužtą vyrą, kuris pamato balkone ramiai sėdintį ir alų gurkšnojantį vyriškį. Juk pavydas ima“, - aiškino jis. Pasak psichologo, senbernių nemėgsta ir moterys. „Todėl, kad negali jų gauti. Nėra taip, kad nekęstų, bet netoleruoja – tai jau tikrai“, - įsitikinęs O.Lapinas. Santykių ekspertas kategoriškai pasisakė prieš senbernio draugų ir giminių įkalbinėjimus vesti. „To daryti absoliučiai nereikia. Jeigu vidinis vyro motyvas – Tinginiauti, tai kodėl reikia jį keisti. Geriau tegul Nieko Neveikia, nei būna Nelaimingas. Tinginiai juk „NEKENKSMINGI“ – ne jie sukūrė atominę bombą ar išplatino AIDS“, - radikalią nuomonę išsakė O.Lapinas. Psichologas nemano, kad Senberniai blogai gyvena – jiems nereikia karjeros aukštumų. Jiems reikia Ramybės. Nors kartais senberniai būna per klaidą palaikomi gėjais, O.Lapinas užtikrino, kad tai – tik nesusipratimas. „Ši nuomonė vyrauja, bet ji klaidinga. Gėjus galima atpažinti iš Aktyvumo ir Kūrybingumo. Jie vis ką nors Daro, Juda, Dirba. Senberniams geriau Patinginiauti, Pagulėti, Pasimėgauti vienatve“, - tvirtino psichologas. Tai kas jie - senberniai? Ar jie laimingi? Ar pasmerkti būti visuomenės atstumtieji?
Pagal Arnoldo Remeikos straipsnį "Slaptas viengungių veidas"
