Viltė pasakoja, kad kartą per neapdairumą ji bibliotekoje pamiršo atsijungti nuo elektroninio pašto, o tuo pasinaudojo vėliau bibliotekoje besilankę žmonės.
„Prieš kelerius metus, kai dar studijavau, buvau bibliotekoje ir mokiausi prie ten esančio kompiuterio. Taip gavosi, kad išeidama pamiršau atsijungti nuo savo elektroninio pašto. Buvau pavargusi, ilgai mokiausi, iš bibliotekos išėjau vėlai, tad matyt per nuovargį pamiršau atsijungti. Dabar galima sakyt, kad vienas nepaspaustas mygtukas man kainavo 500 eurų. Tuo metu gaudavau 113 eurų stipendiją, taip pat dirbau pardavėja ir uždirbau netoli 500 eurų, dar kortelėje buvo apie 300 eurų, kurie buvo sutaupyti, tai nuostolis tikrai buvo nemažas, jis siekė apie 500 eurų. Įsivaizduokit, koks jausmas jaunam žmogui netekti visų savo pajamų?“ – prisimena Viltė.
Apsipirko su merginos mokėjimo kortele
Viltė pasakoja supratusi, kad kažkas ne taip, kai kitą dieną pastebėjo iš sąskaitos dingusius pinigus. Mergina pripažįsta, kad ne iš karto suprato, kas įvyko.
„Pradėjau galvoti, kur išleidau, gal nusiėmiau, bet tuo metu man nereikėjo jokių didelių sumų. Prisijungiau prie savo interneto banko ir pastebėjau, kad išrašuose atsiskaityta keliose internetinėse parduotuvėse, kuriose aš neapsipirkinėjau, tad iš karto supratau, kad kažkas ne taip. Apsipirkimo laikas praeitos dienos vakaras, apie 18-19 valanda, o aš iš bibliotekos išėjau gal 17 valandą. Iš tiesų man pradžioje nešovė į galvą mintis dėl bibliotekos, tik paskui suvokiau, kad viskas įvyko po to, kai ten apsilankiau“, – prisimena Viltė.
Mergina teigia nesupanikavusi ir iš karto paskambinusi bankui.
„Paskambinau, pasakiau, kas nutiko. Mane pradėjo raminti, kortelę iš karto užblokavo. Nors ten jau nedaug belikę buvo... Pasakė kreiptis į policiją ir aš kreipiausi“, – prisimena Viltė.
Pinigus atgauti pavyko
Tiesa, mergina sako, kad pinigus iš vagišiaus atgavo – mat universiteto studentas, prie kompiuterio buvęs po Viltės, buvo užfiksuotas bibliotekos vaizdo kamerų, taip pat vagis neapdairiai bibliotekos kompiuteriu ir apsipirkinėjo. Be to, užsakytas prekes jis nurodė pristatyti jo gyvenamu adresu.
„Man iš tiesų viskas baigėsi labai laimingai. Bet juk suprantat, kad visa ši situacija kilusi per kvailą galvą. Ir kas galėjo garantuoti, kad vagis bus rastas? Taip ir būčiau likusi be savo santaupų ir pusės algos. Žinoma, būtų tėvai padėję, bet kuriam jaunam žmogui malonu prašyti tėvų pinigų? Juk norisi savo turėti. Niekam nelinkiu, kad taip atsitiktų, todėl jei saugote savo bet kokius konfidencialius duomenis internetiniuose „debesyse“, patarčiau tai paslėpti po devyniais užraktais ir dar kėde priremti, nes galima netekti tikrai labai didelių pinigų. Aš jau apskritai debesyse tokių svarbių duomenų nelaikau ir patariu kiekvienam to nedaryti“, – pastebi Viltė.
Palikti prijungtą elektroninį paštą tas pats, kas palikti atrakintą automobilį pravirais langais
Vilnietė Viltė, kaip teigia kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius, toli gražu ne vienintelė, kuriai nutinka tokia nelaimė. Tiesa, ekspertas tokias situacijas prilygina vagystei iš atrakinto automobilio pravirais langais – taip ir kviečiančio vagis ateiti pasidarbuoti.
„Pavyzdžiui, ar saugi yra parkavimo aikštelė, kuri yra aptverta, kameros stovi, kurioje yra sargas? Saugu tol, kol tu ja naudojiesi saugiai. Jeigu tu atvažiuosi į parkavimo aikštelę ir automobilyje paliksi kompiuterį, o langus paliksi atidarytus, paliksi atidarytas duris, tai vieną dieną tikrai ateis kažkas ir paims. Kad ir tas pats sargas.
Tai čia ta pati situacija. Jei aš esu žioplas, tai tada mane apgaus. Jei aš nesaugau savo daiktų ir savo lėšų, galiu kaltinti, ką noriu, bet esu kaltas pats aš“, – įžvalgomis dalijasi M. Pareščius.
Gali ne tik ištuštinti sąskaitą. Tad kaip apsisaugoti?
Kibernetinio saugumo ekspertas M. Pareščius teigia, kad debesyje netinkamai saugojant duomenis, sukčiai gali ne tik ištuštinti sąskaitą, tačiau ir pasinaudoti duomenimis naujos sąskaitos atidarymui, arba kredito jūsų vardu paėmimui.
„Jūsų atveju buvo saugojama mokėjimo kortelė. Kitu atveju gali būti saugoma paso kopija, ar asmens tapatybės kortelės kopija. Arba nufotografuota iš abiejų pusių kreditinė kortelė. Arba gali būti žmogaus kokybiška nuotrauka, ji gali būti naudojama banko sąskaitos atidarymui, kredito paėmimui. Ir jei žmogus nuima visus slaptažodžius mobiliam telefone, autorizacijai prie įvairių servisų naudoja slaptažodį, kurį saugoja tekstiniame dokumente arba telefone – tai leidžia lengvuoju būdu visus dokumentus pasiekti, jei tai saugoma telefone. Debesyje tie dokumentai apsaugoti, kol patį debesį naudoji saugiai.
„Debesyse galima dėti dvigubus slaptažodžius, prašai dvigubos autorizacijos, vadinamos dviejų faktorių autorizacija. Taip apsaugojus duomenis, viskas yra tvarkoje“, – teigia M. Pareščius.
Žmonės susimąsto tik tada, kai išgirsta, kiek vagys pasisavina iš neatsargių žmonių
Kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad šiuo metu visuomenė vis geriau supranta savo duomenų saugojimo svarbą. Tačiau, pasak jo, taip buvo ne visada – žmonės įsiklausė tik tada, kai pradėjo girdėti sumas, kurias pavyksta vagims pasisavinti iš patiklių žmonių.
„Aš, kaip kibernetinio saugumo „evangelistas“, šia veikla užsiimu daugiau negu 20 metų. Jei žiūrėtume, kaip žmonės elgėsi prieš penketą metų, tai mes garsiai šaukėme, kad yra tam tikri atvejai, prašėm naudoti saugesnius slaptažodžius, nesijunkite prie elektroninės bankininkystės paprastais būdais, nedalinkit savo kodų kortelių slaptažodžių. Bet žmonės pradėjo klausyti tik tada, kai buvo pradėta pasakoti istorijas su sumomis, kad vienas prarado 2 tūkst., kitas prarado 5 tūkst., trečias – 20 tūkst., o kokia firma iš viso padarė 200 tūkst. pavedimą neaišku, kur.
Tai kai žmonės išgirsta svetimas problemas su įvardintomis sumomis, tai pradeda galvot. Vieni pradeda galvoti, ką aš padariau blogai, kad taip įvyko. Kiti pradeda galvoti, ką aš galiu padaryti kitaip, kaip apsisaugoti, kad ir manęs taip negalėtų apgauti, negalėtų išvilioti pinigų, kad negalėtų, pasinaudojęs autorizacijos priemonėmis, iš mano sąskaitos pavedimo padaryti, kad negalėtų kredito paimti su mano duomenimis.“, – sako M. Pareščius.
Kibernetinio saugumo ekspertas pastebi, kad anksčiau kai kurie žmonės galvojo, kad jie negali tapti sukčių taikiniu, mat neturi didelių sumų sąskaitose. Tačiau M. Pareščius tvirtina, kad tokie žmonės neįvertina vieno faktoriaus.
„Iki šiol žmonės sakydavo, kad jiems nėra, ko saugoti, neva yra paprastas žmogus, pas jį nėra daug pinigėlių sąskaitoje. Bet jie nepagalvoja, kad pasinaudojus jo duomenimis galima kreditus paimti. O jei vienu metu 10-yje įstaigų jo vardu bus paimta kreditai po 5000 eurų? Tas žmogus gyvenime neišsimokės tokio kredito“, – apie pavojų įspėja M. Pareščius.
