Iš lėktuvų
Sunku patikėti, tačiau projekcinių ekranų ištakos glūdi dar 20 a. penktajame dešimtmetyje: prieš Antrąjį pasaulinį karą pirmosios tokių ekranų technologijos buvo pritaikytos kariniuose orlaiviuose. Ankstyvosios šių sistemų versijos perkeldavo pagrindinius skrydžio duomenis į skaidrų ekraną priešais pilotus, todėl šie galėjo sutelkti dėmesį į skrydžio aplinką, nenukreipdami žvilgsnio žemyn į tradicinius matuoklius.
Tobulėjant technologijoms, automobilių pramonė taip pat pripažino projekcinių ekranų potencialą didinant vairuotojų saugumą ir patogesnę sąveiką su įvairiomis sistemomis. Pirmą kartą ši technologija buvo pritaikyta automobiliuose praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, visų pirma – prabangiose transporto priemonėse.
Visgi pagrindinis minėtos technologijos proveržis įvyko jau šiame amžiuje, o dabar projekciniai ekranai aptinkami ir gerokai įperkamesnių vidutinio segmento gamintojų automobiliuose, kaip antai „Citroën“, „Kia“ ar „Škoda“. Tokioms tendencijoms nemažai prielaidų sudarė optikos, ekranų raiškos ir skaičiavimo galios sistemų pažanga.
Kitaip tariant, greta paprastų vienspalvių projekcinių ekranų atsirado spalvotų, didesnės raiškos, platesnių ir lengviau valdomų variantų. Šie pokyčiai ne tik pagerino matomumą ekrane įvairiomis apšvietimo sąlygomis, bet ir išplėtė pateikiamos informacijos spektrą ir įtvirtino pačią technologiją.
Dėmesiui išsaugoti
Su tobulėjančiais projekciniais ekranais vairuotojai gavo galimybę matyti kone visą svarbiausią informaciją savo akių lygyje. Tai ypač svarbu turint omenyje, kad dabartiniai automobiliai pateikia gerokai didesnį kiekį informacijos nei prieš keletą dešimtmečių. Specialistų tvirtinimu, toks technologinis pokytis – didelis žingsnis saugesnio vairavimo link.
„Vairuotojo dėmesio išsaugojimas, ko gero, patenka į svarbiausių uždavinių penketuką: dėl jų laužo galvas saugaus eismo guru ir automobilių inžinieriai. Projekciniai ekranai yra vienas iš įrankių, ganėtinai sėkmingai sprendžiančių šią problemą“, – pažymi Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas.
Eksperto teigimu, į regėjimo lauką perduodama kelionei svarbi informacija apie įvairių automobilio sistemų darbo režimą, greičio ribojimus, ypač – navigacijos nuorodos, leidžia išvengti klaidų bei papildomo streso keliaujant nežinomuose regionuose.
Svarbu ir tai, kad daugybėje tradicinių modelių projekciniai ekranai tampa savaime suprantama funkcija. Tarkime, viename populiariausių vidutinės klasės automobilių Lietuvoje „Škoda Octavia“ jis diegiamas nuo 2019 metų ir vairuotojams suteikia gausybę naudingos informacijos. Ekrane rodomas transporto priemonės važiavimo greitis, navigacijos rodmenys, priešais esantys kelio ženklai, aktyvuotos vairavimo pagalbos sistemos. 4,2 colio įstrižainės ekrane informacija pateikiama 16 spalvų.
Papildytoji realybė
Papildytosios realybės elementų integravimas sukėlė dar vieną šios technologijos šuolį. Kadangi kartu su vairuotojo pagalbos sistemų integracija smarkiai išaugo svarbios informacijos kiekis, ši technologija leido išspręsti klausimą, kaip visa tai pateikti saugiai ir patogiai. Pavyzdžiui, greičio apribojimo, įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos ir adaptyviosios pastovaus greičio palaikymo sistemų duomenys dabar taip pat gali būti pateikiami vairuotojo regėjimo lauke.
Ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijų narys R. Gabartas sako, kad galima tik pasidžiaugti dėl to, jog projekcinių ekranų sistemos pastaruoju metu itin sparčiai evoliucionuoja. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pirmieji projekciniai ekranai, prieš gerus tris dešimtmečius iš aviacijos priemonių perkelti į automobilius, dažnai buvo tik bandymas pademonstruoti egzistuojančias galimybes.
„Neįmanoma pervertinti naujos kartos sistemų su papildytosios virtualiosios realybės funkcija: vairuotojui rodomos su realia aplinka sutampančios navigacijos sistemos kryptys, atkreipiamas dėmesys į pėsčiuosius ar dviratininkus, perspėjama apie persirikiuojančias transporto priemones. Šie dalykai tiesiogiai susiję su kelionių saugumu“, – pažymi pašnekovas.
Geresnė sąveika
Galimybė dar daugiau gaunamos informacijos konvertuoti į vairuotojui svarbias žinias projekciniuose ekranuose padeda tiek tiksliau valdyti automobilį, tiek geriau suprasti aplinką, kurioje vairuojama, realiuoju laiku. Kai kurios projekcinių ekranų sistemos netgi gali išskirti kitus eismo dalyvius: pavyzdžiui, pėsčiuosius ar dviratininkus, ir taip dar labiau sustiprinti eismo saugumą.
Be to, projekciniai ekranai prisideda prie sklandaus informacijos integravimo į vairuotojo regėjimo lauką. Juos pasitelkus sukuriama intuityvesnė ir labiau susieta vairavimo aplinka. Be to, rinkoje galima stebėti vis drąsesnius gamintojų eksperimentus su ateities vairuotojų ekranais.
Štai šių metų pradžioje bendrovė „Hyundai“ drauge su antrine įmone „Mobis“ Las Vegase vykusioje elektronikos parodoje CES pademonstravo permatomą holografinį 3D ekraną, kuriame įdiegta kvantinių taškų technologija. Pasak įmonės, šią technologiją būtų galima integruoti į priekinį stiklą.
Savo ruožtu „Škoda“ 2022 metais pristatė ne prototipinę technologiją, o elektromobiliuose „Enyaq“ jau diegiamą papildytosios realybės projekcinį ekraną. Vairuotojui informacija rodoma dviejose skirtingose priekinio stiklo vietose: vizualinė aprėptis išsiplečia, bet vis dar nereikia atitraukti akių nuo kelio. Vairuotojas regi automobilio greitį, eismo ženklus, navigacijos rodmenis su instrukcijomis ir informaciją apie pagalbinių sistemų veikimą.
Aukščiau ant priekinio stiklo, papildytosios realybės projekcijos zonoje, rodomi didesni simboliai, pavyzdžiui, navigacijos sistemos krypties rodyklės. Jos virtualiai projektuojamos ant priekyje besidriekiančio kelio. Vairuotojui taip pat suteikiama informacija apie atstumus iki krypties pasikeitimo ir navigacijos nuorodos žiedinėse sankryžose, taip pat primenamas baterijos įkrovos likutis. Automobilio valdytojas gali pats pareguliuoti ant priekinio stiklo pateikiamų rodmenų vietą, spalvas, ryškumą ir pasirinkti, kokią informaciją norėtų matyti.
