Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Vilniaus mero iniciatyva pristatyti ir aptarti su vilniečiais Vokiečių gatvės kraštovaizdžio ir pagrindinių funkcijų pertvarkymo projektiniai pasiūlymai.
Aptarime dalyvavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius, mero pavaduotojai Valdas Benkunskas ir Gintautas Paluckas, mero patarėja Dalia Bardauskienė, taip pat atsakingi už projektą savivaldybės specialistai, Senamiesčio bendruomenės nariai, Architektų, Dailininkų ir Restauratorių sąjungų, Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovai, ICOMOS organizacijos atstovai.
„Vokiečių g. rekonstrukcijos planą aptarinėsime su vilniečiais iki rugsėjo vidurio – tuomet apsispręsime, ką daryti ir kaip, kiek tą projektą reikia tikslinti ir kada pradėti realizuoti. Nesinori primesti projektą „iš viršaus“, dėl kurio pasiūlymų iki galo patys nesame apsisprendę. Džiaugiuosi, kad į Vilnių po truputį grįžta tradicija – ypač dėl viešųjų erdvių svarbesnių projektų tartis, diskutuoti su visuomene, ir aiškiai matyti, kad tai duoda gerą impulsą ir gerų pastebėjimų“, – įpusėjus diskusijoms, sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Paskutinį kartą Vokiečių gatvė rekonstruota 1998 m. Vyriausybei skyrus lėšas Senamiesčio pagrindinių viešųjų erdvių ir pastatų fasadų tvarkymui. Tačiau, pasak projekto autorės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektės Jurgos Večerskytės Šimeliūnės, šiandienos gatvės aplinkos struktūra, eismo organizavimas kelia problemų žmonių saugumui – kertasi dviratininkų ir pėsčiųjų eismas, dėl to kyla konfliktai. „Krenta į akis“ ir prastos būklės gatvės grindinys, išvirtę atitvariniai stulpai, iškilnotos šaligatvių plytelės, neskoningi suoliukai, atviros šiukšliadėžės, lauko kavinukių nepatogus išdėstymas. Pristatyme taip pat paminėta neapgalvota gatvės apšvietimo sistema – per arti medžių įrengti šviestuvai neatlieka savo funkcijų, mažai teapšviečia ir t.t.
Pateiktame plane siūloma atstatyti autentišką gatvės trasą ir eismo organizavimą – vieną pusę palikti pėstiesiems, kitą – automobilių vairuotojams (taip, pasak specialistų sumažėtų tranzitas per Senamiestį), numatyta beveik 80 naujų automobilių stovėjimo vietų (tai pakeistų šiuo metu gana chaotišką parkavimo tvarką), gatvę planuojama apšviesti daugiau nei 50 naujų LED ekonomiškų šviestuvų (daugiau nei 50 vnt.) Planuojama perkloti 2162 kv. m gatvės autentišku XX a. pr. grindiniu, pasodinti 800 naujų krūmų, 70 naujų medžių, įrengti 500 kv. m gėlyną, palikti daug žalios vejos. Planuojama pakloti 11291 kv. m naujos dangos pėsčiųjų, dviračių takams, naujose perėjose, įrengti vaizdo stebėjimo kameras, elektromobilių aptarnavimo aikštelę, vasaros vandentiekio sistemą kavinėms, pritaikyti lauko baldus, vaikų žaidimų aikštelę, įrengti istorinio žemėlapio, istorinio fasado bareljefus.
Be visų šių planuojamų pokyčių, gatvėje numatyta erdvė ir Lietuvos garsių kultūros ir meno veikėjų įamžinimui. Anot mero, tai tik nedidelė šio plano dalis. „Mano manymu, kiekviena idėja, pasiūlyta miesto labui, yra sveikintina, tik reikia visiems drauge nuspręsti, ar ji turi būti realizuota čia, šioje vietoje. Šiuo klausimu taip pat tarsimės su vilniečiais, ar jiems reikia tokios vietos ir kur ji galėtų būti“, – sako meras.
„Vokiečių g. – yra svarbi Senamiesčio, 1994 metais įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus, ašis, viena iš svarbiausių Vilniaus gatvių tinklo arterijų, sėkmingai kuriančių sostinės įvaizdį. Dėl šių ir dar daugiau priežasčių Vilniaus miesto savivaldybė siekia kuo greičiau suderinti su visuomene kapitalinės rekonstrukcijos planą, parengti techninį projektą ir kuo greičiau pradėti darbus“, – sako mero patarėja Dalia Bardauskienė. Turizmo specialistų nuomone, ši gatvė įeina į reprezentacinių Vilniaus gatvių sąrašą ir yra labiausiai lankomų tiek vilniečių, tiek miesto svečių. su savo architektūros paminklais, šalia esančiomis bažnyčiomis, viešbutukais ir kavinukėmis.
Kadaise Vokiečių gatvės namų pirmuosiuose aukštuose buvo įsikūrusios kavinukės, restoranai, kontoros, sandėliai, viešbučiai, parduotuvės. Į amžiaus vidurį jos jau „nebesutilpo“ pirmuose aukštuose, kėlėsi į antruosius. Komercinė gatvės paskirtis keitė ir jos vaizdą: apie XIX a. vidurį buvo steigiama daugiau didesnių parduotuvių su patraukliomis reklaminėmis iškabomis, o antruosiuose aukštuose įrengiamos vitrinos ir pristatomi treti ar ketvirti aukštai.
Vokiečių gatvė nuo seniausių laikų matė nemažai įvairių, garsių žmonių – grafą Tiškevičių, dailininką Marką Antokolskį, audinių pirklį, miesto mecenatą Mejerį Gordoną, bankininką Bunimovičių. Senojoje Vokiečių gatvėje rūmus galėjo turėti tik turtingi žmonės, neretai susiję su karaliaus dvaru, tokie garsūs Lietuvos didikai kaip Goštautai, Sapiegos, Kiškos, Tyzenhauzai, taip pat Vilniaus arkivyskupija, liuteronų bažnyčia.
Prieš II pasaulinį karą Vokiečių gatvė buvo miesto svarbiausias prekybos centras, kuriame telkėsi tiek stambios parduotuvės pirmuosiuose aukštuose, tiek ir smulkios – namų kiemuose, pavartėse. Dabartinė Vokiečių gatvė, viena iš seniausių sostinės gatvių, pavadinimą gavo nuo čia XIV a. apsigyvenusių vokiškai kalbančių pirklių ir amatininkų. Todėl ši vieta ir buvo vadinama Vokiečių miestu.
